Mes neįžeisime egiptiečių ir neiškreipsime jų pasaulėžiūros, jei akies krašteliu žvilgtelėsime, kaip jie pasakoja nešvankias istorijas apie dievus, svaiginasi alkoholiu, rašo jausmingas eiles savo išrinktiesiems ar moko savo nuobodžiaujančius vaikus.

Nuo pat XIV a. pabaigos, kai totoriai pasirinko Lietuvą savo tėvyne, vilniečio Ado Jakubausko gimi­nė­je nėra buvę nė vieno kitataučio. Saugomas bendruomenės grynumas padėjo jai išlikti per am­žius, bet dabartinė karta atsidūrė arti išnykimo ribos.

Išsaugoti tapatybę, nepamesti islamo vertybių – tokie kertiniai uždaviniai gula ant Lietuvos totorių pečių. „Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje norėčiau matyti tokį islamą, kai gyvenant kitoje šalyje gerbiamos jos vertybės, bet puoselėjamos ir savosios“, – sako Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Adas Jakubauskas.

Kukli lietuviška daržovė žiedinis kopūstas, arba kalafioras, muzikanto Marijaus Mikutavičiaus lūpomis visuomenėje sukėlė audrą ir įliejo naujų garsų į jau šiek tiek pabodusią melodiją pavadinimu „kodėl kyla kainos“.

Rusijos žiniasklaida, būtent Dmitrijus Kiseliovas, net keletą kartų savo laidose paminėjo mus kaip grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui“, – teigia naujojo medijos projekto „Dabartinis laikas“ („Nastojaščeje vremja“ arba „Current Time“) vykdomasis redaktorius Kenanas Aliyevas.

„Stabdysime pabėgėlių antplūdį“ – plakatai su terminatoriais iš Darbo partijos atkreipė piliečių ir ne vieno apžvalgininko dėmesį. Kur, kada ir kokiomis priemonėmis stabdys – ne tiek Darbo partijos, kiek žiūrovų fantazijos reikalas.

Apie savo darbą ir pašaukimą pasakoja gydytojas osteopatas Nikolajus Lobanovas.

Nors pasirinko istorinio romano žanrą, pats „Panelė Fransina“ autorius Romainas Sardou teigia norėjęs kalbėti ne apie Antrąjį pasaulinį karą, o apie universalią įskaudintos moters istoriją ir jos pastangas savo pačios jėgomis nugalėti nepalankiai susiklosčiusį likimą.

Baltijos regione matysime daugiau NATO karių. Ypač – iš mažiausią BVP gynybai skiriančių NATO priklausančių valstybių.

Jie miršta, bet jų niekas kaip reikiant neišklausinėjo. Nepaklausė, ką mes išgyvenome… Apie mirtį žmonės nenori klausytis. Apie tai, kas baisu… Bet aš jums papasakojau apie meilę… kaip aš mylėjau.

Vilniuje, gegužės mėn. 6-8 d., Romos katalikų bažnyčia rengia Nacionalinio gailestingumo kongresą. Tai pagrindinis renginys, kuriuo Lietuvos katalikai švęs popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Ypatingojo gailestingumo jubiliejų. Kito jubiliejaus gali tekti laukti 2025 metų.

Naujausiame savaitraščio „Veidas“ numeryje rasite rašinį apie artėjantį „Eurovizijos“ konkursą. Apie tai kaip atrodo tipinis šių metų „Eurovizijos“ dalyvis skaitykite Dovaido Pabiržio parengtame tekste — „Eurovizija“: loterija be pralaimėjimo“.

Žmonės sugrįžta į teatrus, koncertus, muziejus ir koncertų sales.