Kiek kartų jūs girdėjote klientą sakant man per brangu? Ko gero žinote, kaip į šią abejonę atsakyti. Galima užduoti nuvalkiotą klausimą lyginant su kuo? Arba ką jūs turite galvoje? Kas jums yra per brangu?

Riba tarp galimybės skelbti asmeninę informaciją ir neatsakingo elgesio su savo asmeniniais duomenimis yra plonytė. Kaip ir riba tarp duomenų tvarkytojų intereso kaupti duomenis ir prievolės juos ištrinti.

Iki karo Kriakovkos, Orechovo Doneco ir Kalauso kaimai priklausė Slavjanoserbsko rajono Triochizbenkos apylinkei. Dabar per šiuos kaimus eina atskyrimo linija. Slavjanoserbskas yra okupuotas nepripažintų respublikų kariuomenės, artimiausi kaimai priskirti Ukrainos valdžios kontroliuojamam Novoaidaro rajonui, o kaimo taryba virto karine-civiline administracija.

Sprendžiant iš visko, Kremlius rimtai svarsto konflikto su Vakarais scenarijų ir yra didelė tikimybė, kad gali sukelti šį konfliktą Baltijos valstybėse. Prie šios labai nerimastingos išvados aš priėjau po kelių akivaizdžių pavojaus signalų, pasirodžiusių pastarosiomis dienomis.

Daugumai atrodo, kad Europa – vienas iš pažangiausių regionų pasaulyje. Bet labai gerai pamenu vieną pamokymą: „Jei nejudi pirmyn, eini atgal.“

Vilija Grigaitytė – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, vertėja, šiemet apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir „Fortūnos“ skulptūrėle už antraplanį sesers Veronikos vaidmenį. Aktorė dalijasi patirtimi, kaip gimsta jos kuriami vaidmenys, kaip jie veikia jos pačios asmenybę ir kada pradeda nykti aiški takoskyra tarp pagrindinio ir nepagrindinio veikėjų kategorijų.

Taip jau nutiko, kad per vieną savaitę perskaičiau du lietuvių autorių romanus – Agnės Pačekajės “Prisirpusios senmergės išpažintis” ir Andrės Eivaitės “Valstybės tarnautojos dienoraštis”. Ant abiejų viršelių skanduojama, kad tai lietuviškosios Bridžitos Džouns istorijos.

„Visuomet, kai tik gaunu lenktynių grafiką, pažiūriu, ar „Velomaratonas“ gali atsirasti mano planuose“, – kalba praėjusį savaitgalį Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionu tapęs Ramūnas Navardauskas. – Gaila, kad neturiu galimybės dažniau grįžti į Lietuvą. Dėl įtempto tvarkaraščio daugiausiai laiko praleidžiu oro uostuose.“

Visgi nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva.

Europą ėmę purtyti teroristiniai išpuoliai atskleidė niūrią realybę: jauni žmonės vis dažniau tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo šeimų ir draugų, pradeda priešiškai žiūrėti net į savo pačių visuomenę. Siekdama užkirsti tam kelią, Europos Komisija (EK) imasi padėti Bendrijos narėms užkirsti kelią ir kovoti su radikalizacija bei galima jos pasekme – terorizmu.

Donatui Pociui nėra nė 30-ies, bet taikomųjų tyrimų pasaulyje vaikinas jau gali pasigirti koordinavęs ne vieną europinį tyrimą apie jo kartai itin aktualią temą – įgūdžius. Be darbo Viešosios politikos ir vadybos institute, kur yra tyrimų vadovas, Donatas dar rašo tinklaraštį ir su bendraminčiais administruoja „Facebook“ svetainę „Šiandien sužinojau“.

Rusijos propagandos nagrinėjimas nepraranda savo aktualumo. Kuo giliau Rusija ir vadinamasis Vakarų pasaulis grimzta į konfrontaciją, kurią tiksliausiai galima būtų apibūdinti naujojo šaltojo karo vardu – tuo didesnis dėmesys skiriamas šiai temai.