“Neskaidrūs vadovėliai” – šio “Veido” numerio viršelio tema. Aušros Lėkos atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kaip neskaidriai veikia mokyklinių vadovėlių verslas. Sumos – viršija milijoną eurų ir už tai moka ne tik tėvai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų, bet ir visi kiti mokesčių mokėtojai.

14 litrų- tiek absoliutaus alkoholio per metus išgeria 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas.

Šaukiniu „Alio alio, kalba Kaunas“ 1926-ųjų birželio 12-ąją į klausytojus prabilęs Lietuvos radijas pradėjo jau devynis dešimtmečius trunkančią transliacijų erą. Bendruomenės telkėju iškart pramintas nacionalinis transliuotojas savo veidą keitė modernėdamas: šiandien jis ne tik girdimas, bet ir nepaliaujantis kurti gyvas eterio legendas.

Kad chemija yra tikrasis tikslas ir pašaukimas, alytiškė abiturientė Inga Gražulytė suprato 9 klasėje. Suprato ir susidomėjo taip, kad įkvėpta įdomios uždavinio sąlygos namie elektrochemijos eksperimentui atlikti panaudojo bulvę.

Ekspresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6 Savaitės interviu Lietuvos atstovė prie ES J.Neliupšienė: „Brexit“ – dramblys ES kambaryje . . . . . . . [...]

Ar kas galėjo pamanyti, kad Proustas, didysis prancūzų literatūros klasikas, taps puikiu patarėju, kaip mums prasmingai gyventi šiandien? Genialus rašytojas suprato, kad gyvenimo esmė bei vertė susideda iš kasdienybės smulkmenų.

„Rygos operos festivalis“ – matuojant kukliu trijų Baltijos kaimynių operinio gyvenimo masteliu – jau savaime yra fenomenas, kuriantis regiono tradiciją („birželiais operos keliai veda į Rygą“). Tad būdamas vienas toks „nominacijoje“ neišvengiamai turi prisimatuoti ir didžiųjų operos festivalių rūbą. O čia jau galimybės, aprėptys, biudžetai ir ambicijos gerokai prasilenkia.

Vis labiau augančioje dalinimosi ekonomikoje siekia aktyviai dalyvauti ir lietuviai. Vienas iš startuolio „Swapper“ įkūrėjų Eimantas Matulaitis vysto idėją, kuri leis pasauliui keistis prekėmis ir paslaugomis naudojant ne įprastus, o pačių vartotojų kuriamus pinigus.

2008 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje daugiau nei pusė visų pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Urbanizacijos procesas nesustabdomas ir vyksta visuose žemynuose. Miestų įtaka politikai ir ekonomikai vis didėja, o valstybės tampa tik miestų sąjungomis. Pasaulis grįžta prie panašios santvarkos, kokia buvo antikinės Graikijos laikais.

Aštuonerius metus valstybė gyvavo be savo nacionalinės bibliotekos. Užsitęsusi rekonstrukcija ištirpdė skaitytojų gretas – net pagal optimistines prognozes, jų sugrįš mažiau nei pusė. Tačiau minios skaitytojų prie durų šiais laikais jau nebėra siekiamybė. „Būsime ne tik atminties institucija klasikine prasme, bet ir valstybės socialinio, technologinio proceso dalis. Tai ne tik Lietuvos tema – visos nacionalinės bibliotekos dabar pergalvoja savo vaidmenį“, – teigia šį rugsėjį vėl duris atversiančios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gu­dauskas.

“Veido” diskusija: Ar pagrįsti Prancūzijoje liepą ketinami įvesti minimalaus darbo atlygio bei poilsio tvarkos reikalavimai į šią šalį komandiruojamiems krovininio ir keleivinio transporto vairuotojams?

Kernavėje kaimynystėje gyvenančiam meistrui Robertui atiduodamas tvarkyti savo seną 1999 m. „Seat Ibizą“ tarstelėjau: „Šį kartą – kaip Dakarui.“ Draugų pramintas „Jaunuolio kampu“ mažas dyzelinis automobiliukas turės nuvežti mažų mažiausiai iki Gruzijos. Ir veš jis ne mane vieną.