Trečiadienio rytą mirė filosofas, kultūros kritikas, buvęs Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.

Lietuvai nebereikia gėdytis valdžios: jei iš 324 mln. JAV gyventojų į prezidentus neatsiranda vertesnių už Donaldą Trumpą ir Hillary Clinton, kur jau atrasti tobulų lyderių tarp mūsų nepilnų trijų milijonų. Nereikia gėdytis ir Lietuvos rinkėjų: kai britai prarijo populistų „Brexit“ kabliuką ar lenkai išsirinko konstitucines vertybes mindančius politikus, kai prognozuotojai baiminasi, kad prancūzai ir net racionalieji vokiečiai kitąmet rinkimuose gali pasirinkti radikalus, Lietuvoje populizmas ir radikalizmas išgyvena krizę.

Ekspresas Lietuvoje nėra darbo imigrantams? . . . . . . . . . . . . . . . . .5 Europos rytojus – kaip rudeninė migla . . . . . . . . . . . . . .5 Pirmoji kandidatų dvikova . . . . . . . . . . [...]

„Mėgstamiausias Masiulio muzikantas – Johnny Cash (angl. cash – grynieji)“, „Kaip Masiulis būtų pirkęs nekilnojamąjį turtą? Išsimockėtinai (byloje figūruoja „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus)“. Tokias ir panašias internautų pašaipas sukėlė buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio paskelbtas viešas laiškas.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) siūlymas įteisinti pacientų pinigines dovanas medikams tapo tikru valdžios institucijų idėjinės negalios simboliu. Įkiršinusi visuomenę idėja bliūkšta bevaisėse diskusijose. Medikai, politikai, sveikatos įstaigų vadovai, pacientų atstovai baksnoja į nenuveiktus darbus, nepriimtus strateginius sprendimus. Į šalį nustumti planai tobulinti sveikatos priežiūros organizavimo ir finansavimo sistemą, sudaryti lygias sąlygas privačiai ir valstybinei medicinai, sukurti papildomo, savanoriško sveikatos draudimo sistemą.

Nuo 2006-ųjų didžiausią branduolinę galią praėjusią savaitę pademonstravusi skurdžiausia pasaulio šalis Šiaurės Korėja pareikalavo, kad JAV pripažintų ją „teisėta branduolinį ginklą turinčia valstybe“.

Greitai ir darželinuko neįsivaizduosime be kokio nors išmaniojo prietaiso, leidžiančio naršyti internete. Kartu su pasauliniu tinklu kilo klausimų, kurie kol kas neturi aiškių atsakymų. Kokia interneto ateitis reguliavimo požiūriu? Ar reguliavimas spėja paskui technologijų kaitą? Koks švietimo vaidmuo, kai kalbama apie apsaugą nuo tam tikro turinio? Ką galima pasiekti reguliavimu, o kur reikia šviesti ir diegti kritinį požiūrį?

Artėjant Seimo rinkimams politinės partijos skuba pateikti savo programas, o kandidatai į Seimą – pranešti rinkėjams, ką jie rengiasi nuveikti Lietuvos ekonomikoje 2016 – 2020 m.

Žinia, kad Rusijos žvalgybos tarnybos įsilaužė į Hillary Clinton prezidentinės kampanijos kompiuterinę sistemą, atrodo kaip bandymas susilpninti jos poziciją prieš Donaldą Trumpą, bet gali atrodyti ir kaip konspirologinis pramanas.

Kokia nors senolė, kuri kaupė kojinėje pinigus, kad ką nors nusipirktų, galbūt atsidūsėdama klausėsi nesenų Eligijaus Masiulio poringių: kaip jis su giminaičiais žvalgęsis į nekilnojamąjį turtą pajūryje, kaip grynuosius pasiskolinęs, ir… še tau, kad nori.

Kaip tik šiomis dienomis švenčiame Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo 25 metų sukaktį. Drąsiai galėčiau sakyti, kad niekada anksčiau mūsų ryšiai su Vokietija nebuvo tokie artimi kaip dabar. Pastaruoju metu mes vienas kitą atrandame saugumo ir gynybos politikos srityje. Kanclerės Angelos Merkel vadovaujama vyriausybė gerai supranta mūsų situaciją. Puiku, kad būtent Vokietija nusprendė dislokuoti savo vadovaujamą NATO batalioną Lietuvoje. Mano įsitikinimu, Bundesvero kariai puikiai atliks jiems skirtą misiją mūsų šalyje.

Kinija agresyviai, nesiruošdama vykdyti prisiimtų įsipareigojimų keisti savo politinę ir ekonominę sanklodą, siekia būti pripažinta rinkos ekonomikos valstybe. Jei toks Kinijos ekonomikos statusas iki šių metų pabaigos bus patvirtintas Europos Komisijoje, tai bus didžiausias iššūkis ne tik senųjų Europos valstybių pramonei – tai gali tapti pabaigos pradžia Lietuvos gamintojams.