Ekspresas Šių metų Nobeliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6 Kam „Iskander“ raketos Kaliningrade? . . . . . . . . . . . . . .7 Prof. V.Šikšnys [...]

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi.

Klaipėdiečiai, kurie mokykloje nori išmokti programuoti ar laikyti informacinių technologijų (IT) egzaminą, stoja į „Ąžuolyno“ gimnaziją, o jei nepavyksta – eina į „Žemynos“ gimnaziją. Kodėl? Todėl, kad abiejose mokyklose dėsto IT mokytoja ekspertė Vaidilutė Žukauskienė.

Modernieji vidaus degimo varikliai pirmiausia buvo sukurti Vokietijoje. Tačiau ta pati Vokietija nori įkalti lemtingą vinį į šio inžinerinio išradimo karstą ir užbaigti vidaus degimo variklių epochą. Vokietijos Bundesratas siūlo rezoliuciją uždrausti tokius variklius.

Tokia politika turėtų būti skirta ne migracijai apskritai, o galvojant apie skirtingas migrantų grupes. Pačia bendriausia prasme turime dvi grupes: pirma – tai išvykstantieji dėl skurdo, nepakankamų pajamų Lietuvoje; antra – tai migrantai, ieškantys naujų galimybių ir siekiantys geriau save realizuoti.

Ilgai ginčijęsi, ar Jungtinė Karalystė priklauso politinei Europai, ar šioji pasibaigia ties Lamanšo sąsiauriu, britai lemtingąją birželio 23-iąją nutarė nutraukti nuo 1973 m. trukusią narystę Europos Sąjungoje. Jungtinė Karalystė tapo pirmąją suverenia šalimi istorijoje, palikusia pastaraisiais dešimtmečiais vis augusią Bendriją.

Lietuvoje vykusios Seimo rinkimų kampanijai oratorystės perlų neišgirdome. Kaip sako JAV prezidentams kalbas rašęs ir rinkimų kampanijų strategijas rengęs Clarkas Judge’as, Amerikoje „toks triukas nepraeitų“.

Rytas po rinkimų – pilnas staigmenų ir spėliojimų. Ar Skvernelio-Karbauskio Naisiai jungsis su konservatoriais? O gal konservatoriams šiąnakt pavyko susikalbėti su liberalais ir turėsime dešiniųjų premjerą?

Šiandien prie balsadėžių atėjo daugiau nei milijonas Lietuvos piliečių – iš viso 1,092,565 rinkėjų. Daugiau nei pusėje visų apygardų – 40-tyje – šiandien ir per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė daugiau nei pusė balso teisę turinčių rinkėjų, likusioje 31 – mažiau nei pusė. Tai daug ar mažai, gerai ar blogai?

Ukrainos provincijoje savanoriai, perimantys vegetuojančios šalies teisėsaugos funkcijas, – jau ne siekiamybė, o realybė. Neseniai Vilniuje viešėjo vienas tokių kaimo šerifų Viktoras Krivoborodka, kurį Europoje išgarsino Romano Bondarčuko dokumentinis filmas „Ukrainos šerifai“.

Praėjusių metų pabaigoje „Lukoil“ pranešė parduodanti savo degalinių tinklą Lietuvoje. Šių metų vasarį atsirado ir paslaptingas pirkėjas. Praėjo beveik metai – „Lukoil“ vardas ir toliau gundo vairuotojus užsukti. Taigi kas įvyko?

Spalio afišose Jonas Vaitkus toliau gilinsis į šventųjų, o Krzysztofas Zanussi – į nuodėmingųjų gyvenimą.