Su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanu Andriumi Jurelioniu kalbamės apie senų pastatų būklę, visuomenės požiūrį į naujoviškus pastatus ir apie tai, kaip ateityje statysime naujus pastatus.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanu Andriumi Jurelioniu kalbamės apie senų pastatų būklę, visuomenės požiūrį į naujoviškus pastatus ir apie tai, kaip ateityje statysime naujus pastatus.
Mantas Katinas
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas prognozuoja, kad 2017-aisiais Lietuvą pasirinks dar daugiau užsienio investuotojų, o kelių bendrovių pavadinimų mums ir vėl pavydės kaimynai. Tačiau augti reikia ne tik artimiausius kelerius metus, o bent dešimtmetį, ir tam būtini pokyčiai švietimo srityje, kad žmonės būtų rengiami ne praeities ekonomikai.
Audra PLEPYTĖ
Abejonės dėl Europos Sąjungos svarbos prieš kelerius metus buvo tik kai kurių akademikų teoriniai pašnekėjimai. Pastaruoju metu ES ir liberalios demokratijos principai tapo madingu skeptikų taikiniu. Euroskeptikas dažnai žaidžia žmonių emocijomis, baksnodamas į pasirinktas problemas ir spekuliuodamas prognozėmis apie Europos Sąjungos griūtį. Šįkart pabūkime emocingi kaip euroskeptikai ir pasvarstykime, kodėl Europos Sąjunga yra toks mums svarbus projektas. Atlikime mintinį eksperimentą, kas atsitiktų, jeigu išsipildytų euroskeptiko svajonė ir rytoj atsibustume be Europos Sąjungos.
Dalia Grybauskaitė
Naujaisiais metais bus daug kas nauja. Nauja valdančioji dauguma Lietuvoje žada permainų griūtį bemaž visose srityse. Pasaulis irgi su nerimu laukia, ar ir toliau populistai užiminės valdžios korpostus ir ką tai reikš visuomenei.
Apie tai, ko tikėtis iš 2017-ųjų Lietuvoje ir pasaulyje, – Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu „Veidui“.
Arūnas BRAZAUSKAS
Prognozės – būtinos kalėdinės dovanėlės. Kiekviena save gerbianti žiniasklaidos priemonė artėjant Naujiesiems metams ką nors pasako apie ateitį. Vienos prognozės išsisklaido kaip miražai – tarsi Kalėdų seneliai ir snieguolės, kurie sausio pradžioje išnyksta nežinia kur. Kitos pasimiršta, bet po kurio laiko sprogsta, kada baigia tiksėti jose įtaisytas laikrodis.
Komentarai Redakcijos laiškas: nuojautų kalba ne visuomet išreikšta skaičiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 A.Plepytė: jeigu rytoj neliktų Europos Sąjungos . . . . . . . . . .9 Ž.Šilėnas: tamsūs debesys giedrame danguje . . . [...]
Šią savaitę „Veidas“ kaip ir dauguma kitų savaitraščių nėra leidžiamas, o pirmas 2017 m. „Veido“ numeris „Prognozės“ pasirodys jau gruodžio 30 d.
Ekonomika
Nuo šių metų spalio 1 dienos pradėjo veikti nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Didelių kalbų sukėlė viena iš šios sistemos paslaugų – i.VAZ, arba elektroninių važtaraščių posistemis. Davusi tris mėnesius laiko, per kurį netaikys nuobaudų, VMI skelbia, kad nuo 2017 m. sausio tokia deklaravimo sistema bus griežtinama. Šis nutarimas programos iniciatorius ir verslininkus padalijo į dvi stovyklas.
Lenkijoje nerimsta protestai. Reikėtų pridurti – nerimsta visus metus. Į mitingus renkasi ir opozicinių partijų, ir valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (TT) šalininkai. Vieni laiko skrajutes su užrašais „grąžinkite žiniasklaidos laisvę“, kiti skanduoja „ačiū, Jaroslawai“ arba „mūsų karalius – Dievas“.
Beveik 70 mln. eurų – tiek skirta Lietuvai, kad per trejus metus 36 tūkst. jaunuolių padėtų dirbti ar mokytis. Vieni metai jau praėjo: įdarbinta 1,4 tūkst., o 9 tūkst. jaunuolių pradėjo kelią iki darbo vietos. Valdininkai, turintys padėti susirasti darbą, jau metus terliojasi su viešaisiais pirkimais, o darbdaviai, trynę rankas laukdami naujų darbuotojų, jų negauna.
„Mokslas turi būti tauriausias tėvynės įsikūnijimas, nes iš kitų tautų pirmaus visuomet ta, kuri aplenks kitas mokslu ir protine veikla“, – šiuos Louis Pasteuro žodžius savo srityje sėkmingai įgyvendino Vilniaus implantologijos centro klinikos kolektyvas.
Pirmasis istoriko Tomo Vaisetos romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“, kurį ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, – dėsningas ir lauktas po gerai įvertinto autoriaus beletristinio debiuto su apsakymų rinkiniu „Paukščių miegas“. Iš pradžių nesudėtinga kaimynystėje gyvenančių šeimų santykių istorija vėliau vis tirštėja, įsiurbdama tiek dailės istorijos refleksijas, tiek Žvėryno gatvelių aprašymus, tiek Sausio 13-osios nakties įvykių liudijimus.
Mes labai dažnai meluodavome vienas kitam. Tarp mūsų įterptas melo detektorius būtų ėmęs nervingai cypti.