Komentarai Redakcijos skiltis: lietuviams dar niekur neuždarė sienų . . . .4 Diplomato skiltis: į duris beldžiasi Azija . . . . . . . . . . . . . . . . .9 Ekspresas Fntt atliko kratas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje . . . . . .6 Pasiekimų patikrinimas – 2, 4, 6, 8 [...]

Naujoji Vyriausybė rodo ryžtą iš esmės tobulinti Lietuvos mokyklas. Pertvarkyti švietimo sistemą sudėtinga: reikia milžiniškų išteklių – tiek finansinių, tiek intelektinių. Reikia laiko, kad nebūtų padaryta naujų klaidų. Vis dėlto kai ką pagerinti galima gana greitai, paprastai, be didelių lėšų. Pirmiausia, ko gero, derėtų atkreipti akis į lietuvių kalbos brandos egzaminą.

Sausio 20 d. inauguruoto JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmoji darbo savaitė pagal priskaldytų malkų kiekį galbūt pranoksta kelių vangesnių užsienio vyriausybių darbus kartu sudėjus. D.Trumpas išleido pluoštą įsakų, jo komanda konfrontavo su šalies žiniasklaida, buvo nulipdytas „alternatyvių faktų“ terminas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė išleido mokslinę studiją apie garsių prancūzų rašytojų Simone de Beauvoir ir Nobelio literatūros premijos atsisakiusio Jeano Paulio Sartre‘o trumpą viešnagę Lietuvoje.

Nors šiuolaikiniai moksliniai atradimai gali būti vykdomi globaliai, nesusisaisčius geografiniais ar kultūriniais saitais, o didieji mokslo centrai stovi ne Lietuvoje, nacionalinį mokslą stengiamės daugiau ar mažiau puoselėti ir kiek įmanoma finansuoti. Tačiau finansiškai nelepinamas mokslas šiandien prisiduria ir pats, o artėjant 2020-iesiems norima dar tvirčiau jį sumegzti su verslu.
Kad ant mokslo pamatų pastatytas verslas gali uždirbti didžiulius pinigus, rodo ir neseniai paskelbti įmonių rezultatai: susumavus praėjusių metų finansinius rodiklius, biofarmacijos įmonė „Sicor Biotech“ buvo pelningiausia, sumokėjo beveik 20 mln. eurų pelno mokesčio.

Per pirmą trimestrą po neprognozuotai triuškinamai laimėtų Seimo rinkimų „valstiečiai“ suformavo vilčių teikiančią Vyriausybę, bet Seime sukėlė daug chaoso, o per nepadorų elgesį prarado vieną mandatą, ir ne tik.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kol kas niekas nelaiko sukriošusiu, nors jis yra vyriausias į postą žengiantis prezidentas per visą JAV istoriją – jam 70 metų. Svarbiausia jo varžovė Hillary Clinton ne ką nuo jo atsilikusi – jai 69-eri, o H.Clinton konkurentui partijos viduje Bernie Sandersui – 75-eri. Iki D.Trumpo seniausias buvo Ronaldas Reaganas, kuris užėmė postą būdamas 69 metų.

Pamenate didžiulį vajų dėl žemės pardavimo užsieniečiams 2014 metais? Didelį šurmulį, kuris baigėsi pustuštėmis referendumo balsadėžėmis, kai balsuoti atėjo mažiau nei 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių? Triukšmas nutilo, tačiau už tai mokame iki dabar.

Kada bus išspręsta dvigubos pilietybės problema? Interviu su Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru. Nekilnojamojo turto rinkoje krizės ženklų nesimato. Pokalbis su bendrovės EIKA Plėtros departamento direktoriumi Martynu Žibūda, ekonomikos profesoriaus Kęstučio Glavecko nuomonė. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, [...]

Lietuvos ekonomika auga, tačiau emigracija nemažėja, tebesame toli nuo statistinio europiečio gyvenimo trukmės ir sveikatos rodiklių. Kodėl taip yra, „Veidas“ teiraujasi šį fenomeną tyrinėjančio mokslininko – Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo, Sociologijos katedros profesoriaus dr. Domanto Jasiliono.

Pasaulio ekonomikos forumas Davose sausio 17–20 d. vyko šurmulingomis tarptautinėmis sąlygomis. JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas, Didžioji Britanija lėtai, bet užtikrintai traukiasi iš ES. Rusija kibernetiniais ir propagandos ginklais kišasi į politinius procesus Europoje ir netgi Amerikoje, greta to jos karinės pajėgos kariauja Sirijoje. Davose pasirodę du įtakingi Kinijos komunistai – valstybės vadovas ir milijardierius prekeivis, kompanijos „Alibaba“ savininkas tikino, kad globalizacija yra gėris ir Kinija perima jos vėliavą.

Danija nenustoja stebinti aukštais tarptautiniais reitingais ir sėkmės formulėmis. Čia gyvena laimingiausi žmonės, yra mažiausiai korupcijos, geros sąlygos plėtoti verslą, ir nors mokesčiai dideli, gyventojai tai priima kaip normalią pilietinę pareigą gerovės valstybėje, kurioje puoselėjamas solidarumo principu pagrįstas socialinis modelis, garantuojantis visiems šalies gyventojams minimalų gyvenimo standartą.