Gunnaras Heinsohnnas, dabartinėje Lenkijoje 1943 m. gimęs vokiečių mokslininkas skandinaviška pavarde, žinomas kaip demografinis aliarmistas. Brėmeno universiteto profesoriaus straipsnyje, pasirodžiusiame 2016-aisiais, „su pirštų pagalba“ bandoma paaiškinti, kokioje civilizacinėje duobėje atsidūrė Europa.

Nors Lietuva dar nėra nusėta vėjo jėgainėmis, o keliuose elektromobilių skaičius neperkopia keturženklio, tikroji žalioji revoliucija vyksta šildymo katiluose – šiandien daugiau nei 60 proc. centralizuotos šilumos gaunama iš biokuro ir šis skaičius linkęs didėti. Baltijos šalys šiuo atžvilgiu pasauliniame ir europiniame kontekste atrodo tikrai gerai, tai rodo ir faktas, kad dviem esminėms biomasės energetikos organizacijoms nuo šių metų vadovauja lietuvis ir latvis.
Apie globalias biomasės naudojimo ir plėtros tendencijas kalbamės su Pasaulinės biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentu Remigijumi Lapinsku bei Europos biomasės asociacijos (AEBIOM) prezidentu Didziu Paleju.

Šioje laidoje: vaiko apsauga nuo smurto – ne Seimo reikalas? Komentuoja parlamentarė Dovilė Šakalienė. Ką reiškia „visureigio“ skandalas? Valdančiųjų viešųjų ryšių padėtį aptaria bendrovės „Idea Prima“ vadovas Paulius Tamulionis. Dauguma gyventojų prieš homoseksualią partnerystę, sako sociologas Vladas Gaidys. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, [...]

Lietuvoje sparčiai gausėja mados ženklų, klientams siūlančių nebūtinai originalius ir kokybiškus gaminius. Aiškėja, kad kai kuriuos jų kuria ir parduoda nebaigę jokių su tuo susijusių studijų ir net visiškai mada nesidomintys bei adatos rankose niekada nelaikę „dizaineriai”.

„Utro krasit niežnym cvetom stieny drevnego Kremlia, prosypajetsia so svietom vsia sovietskaja strana!“ – originalo kalba dainuoja „Lietuvos ryto“ televizija. Nemokantiems rusiškai subtitrai paaiškina: „Rytas dažo švelnia šviesa senojo Kremliaus sienas, keliasi su aušra visa sovietų šalis!“

2018 m. švęsim kelių regiono valstybių įkūrimo ar atkūrimo šimtmečio jubiliejus. Šimtmetis sukaks Lietuvos ir Estijos partnerystei, nenutrūkusiai net karo ir okupacijos metu. Neturime bendros sienos, gal dėl to sunku prisiminti kada nors kilusią rimtesnę dvišalę problemą. Didžiausios grėsmės mums kildavo iš Rytų, o saugumo ir gerovės mums teko ieškoti Vakaruose. Esame artimiausi partneriai nepriklausomai nuo to, kur siekiame apginti savo interesus – Briuselyje, Niujorke ar Maskvoje. Nors ir nedidukė, Estija Lietuvai yra šešta prekybos ir septinta investicijų partnerė.

Praėjusių metų pabaigoje garsiai nuskambėjęs planas atvesti amerikiečių vizionieriaus Elono Musko vadovaujamą „Tesla Motors“ į Lietuvą po truputėlį įsibėgėja ir atrodo, kad bent jau oficialus pasiūlymas investuotojui bus pateiktas. Apie tai, ko jau dabar galime pasimokyti iš šios istorijos, kodėl Lietuvai tai būtų svarbu ir kokie fundamentalūs tikslai slypi už šios iniciatyvos, kalbamės su idėją iškėlusiu verslininku Vladu Lašu.

3 klausimai apie žiemos atostogas kelionių organizatoriui Rimvydui Širvinskui-Makaliui

Šmėkla klaidžioja po Europą – veltėdžiavimo šmėkla. Ne vienoje šalyje sklando idėjos apie garantuotas pajamas, kurias žmogus gauna tiesiog už tai, kad gyvuoja. Senovėje būta pagalvės mokesčio, dabar svarstoma apie pagalvės pajamas. Ar tu dirbi, ar nedirbi, tau vis tiek kažkiek priklauso – ir gauni.

Komentarai Redakcijos laiškas: Neronas ir Marxas klaidžioja po Europą . .4 Diplomato skiltis: Estija – geriausia pasaulyje e. kaimynė . . . .9 Ekspresas Donaldas Trumpas netelpa į jokius rėmus . . . . . . . . . . . . . . .6 Kieno visureigį vairuoja parlamentarė G.Kildišienė? . . . . . [...]

Sausio 20 d. bus inauguruotas naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Nors ši diena JAV jau daugybę dešimtmečių pažymima pagal nusistovėjusias tokios ceremonijos tradicijas, D.Trumpas ir tradicijos – du nesuderinami dalykai. Taigi nieko stebėtina, kad ir jo inauguracija nebus įprasta, pradedant rimtąja, baigiant „linksmąja“ dalimi.

Siekdama geriau apsaugoti savo išorės bei Europos Sąjungos sieną su Kaliningrado sritimi, Lietuva šiais metais pradės statyti pasienio tvorą. Tam biudžete numatyta daugiau kaip 3 mln. eurų. Pasienio ruožo su Kaliningrado sritimi ilgis nuo Vištyčio iki Smalininkų yra apie 135 kilometrai, tačiau didžioji jo eina vandeniu, todėl sustiprinta tvora planuojama aptverti sausumos ruožą.