Pirminio būsto rinka Naujuosius sutiks vėl pakiliai – Vilniuje trečius metus iš eilės fiksuojamas vidutiniškai 20 proc. pardavimo augimas. Tiesa, didžioji dalis sandorių sudaroma Lietuvos sostinėje, kur naujų butų parduodama 11 kartų daugiau nei Kaune ir 15 kartų daugiau nei Klaipėdoje, tačiau ir pastariesiems miestams 2016-ieji atnešė iki tol nebūdingą tiek plėtotojų, tiek pirkėjų aktyvumą.

Ne tik onkologinę ligą išgydantys, bet ir vėžio atsinaujinimui kelią užkertantys Klaipėdos onkologai šiandien gali nepalyginti daugiau nei prieš gerą dešimtmetį. Atlikę genetinius tyrimus jie jau turi galimybę numatyti, kuris iš sergančiojo šeimos narių pasižymi onkologinių ligų rizika. Galbūt tai daugiausia ir lemia, kad Vakarų Lietuvoje mirštamumo nuo onkologinių ligų rodikliai vieni mažiausių šalyje.

Naujoji valdžia darbą pradėjo nuo didžiausios pastarojo dešimtmečio reformos – Darbo kodekso – sustabdymo. Reforma formaliai neatšaukta, tačiau pusmečiui atidėta. Kas per tą pusmetį pasikeis? Neaišku. Jei Darbo kodeksas būtų taisomas pasitelkiant profesionalus, tai rezultatas būtų panašus į tą, kurį siūlė mokslininkai. Jei pataisoms diriguotų profsąjungos, išeitų dar prastesnis nei dabartinis pasenęs variantas. Taigi Darbo kodekso ateitis ir kryptis – visiškai politinis klausimas.

Gruodžio pradžioje Baltijos šalių premjerai Rygoje pasirašė regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaraciją. Ji padeda pagrindą nacionalinių dujų rinkų sujungimui ir apibrėžia dujų sektoriaus reformos veiksmus, būtinus tam, kad vieninga rinka Baltijos šalyse galėtų sėkmingai veikti.

Vyriausiajam Vilniaus architektui Mindaugui Pakalniui Vilnius – daugiaveidis miestas, ir kiekvienam jo veidui jis linki vis kitokių pokyčių.

2017-aisiais pamatysime, kaip apie švietimo ir mokslo politiką susikalba Seimas ir Vyriausybė, juk būtent jų vizijų darna arba skirtumai lems švietimo pokyčius. Tuo įsitikinęs dr. Ainius Lašas, nuo 2017 m. sausio 1 d. pradedantis dirbti Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Žemės ūkio politikos ir užsienio prekybos skyriaus vadovės Jolantos Droždz įžvalgos turi tvirtą pagrindą – ką tik baigtą tyrimą apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybes