Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus, habilituoto socialinių mokslų daktaro, tikrojo Lietuvos mokslų akademijos nario Zenono Norkaus monografija „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai“ – tai interdisciplininis tyrimas, sociologijos, istorijos, ekonomikos, demografijos, statistikos ir politologijos pjūviais ne tik lyginantis du – tarpukario ir pokomunistinį – Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečius, bet ir su lengvu humoru nubrėžiantis galimus ateities scenarijus. „Veido“ skaitytojams pateikiame knygos citatas, o visą ją galima skaityti atvirame internete: http://auksozuvys.lt/knyga/zenonas-norkus-%e2%80%9edu-nepriklausomybes-dvidesimtmeciai/

Vilniaus kongresų rūmuose šią savaitę karaliauja Charles‘io Gounod opera „Faustas“. Pirmąkart garsiojo alchemiko vaidmenį parengęs tenoras Edgaras Montvidas jį vadina svarbiu savo karjeros etapu.

Praėjusiais metais Italiją Lietuvoje matėme ir girdėjome trijų reikšmingų bei įsimintinų įvykių / procesų fone. Vos ne kas savaitę skaitydavome apie guminėmis valtimis Viduržemio jūrą perplaukti bandančius ir Italijos pareigūnų gelbėjamus pabėgėlius iš Afrikos ir Vidurinių Rytų. Žiniasklaidoje sulaukdavome trumpų, miglotų žinučių apie gruodį vykusį referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Galiausiai, ir kartu skaudžiausiai, stebėjome reportažus iš žemės drebėjimo nusiaubtų Centrinės Italijos miestelių, kuriuose, negailėdami savęs, ugniagesiai ieškojo išgyvenusiųjų gamtos stichijas. Natūrali, nesuvaidinta Italijos piliečių reakcija į kiekvieną iš šių nutikimų mums suteikia vertingų pamokų apie vietos gyventojų požiūrį į save, aplinkinius, apie jų stiprybes ir nuogąstavimus.

3 klausimai apie galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkei Rasai Kazėnienei

Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pasaulio ir Lietuvos ekonomikai prognozuoja saulėtą ir šiltą rudenį. Su sąlyga, kad vasarą per daug neatsipalaiduosime ir elgsimės taip, kaip artėjant rudeniui elgiasi gamta, – kruopščiai kaupsime atsargas.

Norint žinoti apie ateitį, reikia žinoti apie praeitį ir dabartį. Tad kuo esame panašūs ir kuo skiriamės nuo prieš 99 metus įsteigtos mūsų valstybės piliečių kartos ir ką tos paralelės prognozuoja ateities kartai?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku vasario 12 d. perrinktas 35 metų Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Prieš rinkimus būta kivirčo partijos viduje dėl G.Landsbergio siūlymo trumpinti partijos pavadinimą – išbraukti nuorodą į Lietuvos krikščionis demokratus ir palikti vien žodžius „Tėvynės sąjunga“. Kai kurie Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos, TS-LKD struktūrinio padalinio, nariai čia įžvelgė provokaciją, siekiant skatinti partijos skilimą. Po perrinkimo G.Landsbergis pareiškė, kad dėl pavadinimo nuspręs partijos suvažiavimas.

1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto metinės šįmet ypatingos skaičiaus 99 grafiniu vaizdu. Gražiai ir šiek tiek mistiškai tas skaičius atrodo. Tačiau 99-asis minėjimas praranda šiek tiek reikšmės, nes, žiūrėk, po metų bus šimtmetis, kurį reikės dar ypatingiau paminėti.

Komentarai Redakcijos laiškas Vasario 16-osios barjeras . . . . . . . . . . . . .4 Diplomato skiltis: trys pamokos iš Italijos . . . . . . . . . . . . . . . .9 Ekspresas Viltis „neadekvačiai pavargusiai mišrainei“ . . . . . . . . . [...]

Buvusį Vokietijos užsienio reikalų ministrą socialdemokratą Franką Walterį Steinmeierį (61 m.) vasario 12 d. parlamentinė asamblėja Berlyne išrinko naujuoju šalies vadovu. Iki šiol jis aštuonerius metus ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. F.W.Steinmeieris yra kritiškai pasisakęs apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir gana aptakiai – apie Rusijos keliamą grėsmę

Vasario 10-ąją, savo 90 metų jubiliejų atšventė buvusi pirmoji šalies ponia – Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė. Ramiai, sukakties nesureikšmindama, apsupta artimiausių žmonių.

Neseniai buvo pagerintas moterų Lietuvos šuolių į aukštį rekordas ir ties juo įrašyta dviejų metrų riba. Triskart pasaulio rekordą gerinusi plaukikė prisipažįsta, kad greitai plaukti labiau motyvavo ne rekordas, o noras grįžti namo, disko metimo rekordų autorius tikina niekada specialiai jų nesiekęs, o sporto psichologas priduria, kad visi rekordai – mūsų galvoje, nes raumenys pranašesni už protą. Bet kaip patikėti, kad riba – įveikiama?