Lietuva pastaruoju metu vis labiau pozicionuoja save kaip tvarią, ekologišką valstybę. Puikus to pavyzdys yra naujas „Real is beautiful“ šūkis, kurį naudoja Lietuvą populiarinančios institucijos. Taigi, šiuo metu kuriamas Lietuvos įvaizdis ir netgi turima valstybės parama iš esmės yra palankūs ekoinovacijoms Lietuvoje. Tačiau kokia yra realybė? Ar Lietuvos įmonės rūpinasi inovacijomis tik tiek, kiek tai finansuoja valstybė? Nusprendėme į tai pažiūrėti giliau.

Izraelio politikos vilkas, Benjamino Netanyahu viceministras diplomatiniams klausimams, buvęs Izraelio ambasadorius JAV Michaelas Orenas laikomas vienu iš dešimties, o kai kurių – net vienu iš penkių pačių įtakingiausių žydų pasaulyje. „Veido“ skaitytojams pateikiame jo požiūrį į didžiausius Izraelio iššūkius, grėsmes ir laimėjimus.

Valdžia žada ir vėl „kažką daryti“ su jūsų ateities pensija ir privačiais pensijų fondais. Tiesa, kol kas dar nelabai aišku ką. Vienas iš galimų variantų – sugrąžinti į „Sodrą“ tuos, kurie į privačius pensijų fondus perveda 2 proc. savo „Sodros“ mokesčio ir niekaip neprisideda prie kaupimo iš savo kišenės. Kalbama ir apie antros ir trečios pakopos pensijų fondų sujungimą, kad ir ką tai reikštų. Vyriausybės priemonių plane numatyta, kad antroji pensijų pakopa galbūt turėtų būti finansuojama ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto

Bet galima klausti ir kitaip: ar jie apskritai toliau dygs, o jei dygs – kokiu spartumu? Gal tie, kurie iki šiol nesuskubo pasirūpinti savo namais, jau pavėlavo? Arba kiek tai mums kainuos? Tokių minčių nusprendusiems modernizuoti savo daugiabučius buvo kilę pernai, kyla jų ir dabar, o neseniai Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusioje konferencijoje „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis viešai teigė manantis, kad modernizacijos tempai per lėti. „Iki 2020 m. mums dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime?“ – klausė jis.

3 klausimai apie protestus Baltarusijoje politologui, VU TSPMI dėstytojui Vyčiui Jurkoniui

Paskutinį kovo savaitgalį – kovo 25 ir 26 d. Baltarusijoje ir Rusijoje vyko precedento neturinčios demonstracijos. Abiejose šalyse protestai apėmė ne vien sostines, bet ir provinciją. Sulaikyti šimtai žmonių. Baltarusijoje nepasitenkinimą įžiebė prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakai dėl vadinamųjų veltėdžių apmokestinimo. Rusijoje į gatves pakvietė Aleksejaus Navalno vadovaujamas Kovos su korupcija fondas.

Melagių dienos, balandžio 1-osios, išvakarėse knieti pasvarstyti, kas yra tiesa. Dalykai, kuriais visi tiki, dažnai vadinami akivaizdžiomis tiesomis. Kas nuo teisybės paieškų pavargusioje Lietuvėlėje bandytų neigti, kad spec. tarnybos visur prikaišioja „blakių“? Akivaizdi tiesa – politikų kalbų pasiklausoma. Kokių dar gali būti abejonių? Argi Rolando Pakso gyvenimo ir nuotykių metraštyje raudonu rašalu neįrašyti jo pokalbių pasiklausymai? Eligijaus Masiulio gal nesiklausė? Ar pasiklausymai nėra įprasta aplinkos dalis – tos aplinkos, kuri dėl visko kalta?

Komentarai Redakcijos laiškas: balandžio 1-ąją pasitinkant . . . . . . . . . . .4 Ekonomisto komentaras: ateities pensininkams vien „Sodros“ neužteks . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . [...]

Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad europarlamentaras Antanas Guoga įtrauktas į Rusijoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Pats politikas socialiniame tinkle pareiškė manąs, kad nebegali įvažiuoti į Rusiją dėl kai kurių „griežtesnių pozicijų“, kurias išdėstė Europos Parlamente. „Organizavau rimtą renginį apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nuolat remiu Lietuvos kariuomenę dėl Putino režimo grėsmių, kalbu apie Rusijos propagandos atakas ir kibernetinio saugumo stiprinimą, gyniau Lietuvos vežėjų ir ūkininkų interesus, kai Rusija įvedė mūsiškiams embargą“, – galima priežastis nurodė jis. Tarp nepageidaujamų Rusijoje asmenų atsidūrė dar du europarlamentarai – konservatoriai Laima Andrikienė ir Algirdas Saudargas.

Prokuroras Saulius Verseckas prašo Lietuvos apeliacinio teismo iš dalies pakeisti 2013 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimą Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje nuteistai Vitalijai Vonžutaitei ir netaikyti jai paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, bet skirti 180 MGL (6515 eurų) baudą už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Priminimai apie Algį Budrį (1931–2008) mūsų viešojoje erdvėje dažniausiai tėra dviejų žymų variacijos: jis lietuvis, amerikiečių mokslinės fantastikos klasikas. Priduriama garbinga kilmė, nors tai nėra nuopelnas. A.Budrio tėvas Jonas Polovinskas-Budrys – Lietuvos žvalgybininkas, diplomatas, Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos organizatorius.

Laisvosios ekonominės zonos – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje investuotojams taikomos specialios sąlygos. Pasaulyje tokių zonų yra apie tris tūkstančius, ir jų steigimas tikrai pasiteisino, todėl beveik prieš du dešimtmečius, 1998-aisiais, jas kurti buvo nuspręsta ir Lietuvoje. Iš pradžių Klaipėdoje ir Kaune, o paskui ir kitur. Tik sekasi joms toli gražu nevienodai.