Praėjusio ketvirtadienio vakarą JAV kariai Afganistane numetė didžiausią nebranduolinę apie 10 tonų sveriančią bombą, vadinamą „visų bombų motina“ („Mother Of All Bombs“, arba „Massive Ordnance Air Blast“ – MOAB).

Mes, žmonės, be polinkio vaikytis malonumų ir vengti kančios, turime ir kitų išlikti padėjusių savybių. Ir tai puiku. Mūsų kūnai, kad ir kokie nuostabūs, visiškai netiktų gyventi laukinėje gamtoje: neturime aštrių nagų, didelių dantų ir greitų kojų. Pamėginkite įsivaizduoti, kad šiepdami dantis ar rodydami nagus bandote išgąsdinti liūtą ar tigrą, o gal svajojate pabėgti nuo jo? Oda mūsų beveik neapsaugo, o kailis tiesiog juokingas: keli kuokšteliai viršuje, pažastyse ir aplink lyties organus. Mūsų rega ir klausa lyginant su kitomis būtybėmis nėra labai gera, o uoslė tiesiog apgailėtina (paklauskite šuns).

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nustačius, kad Seimo narys Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė manantis, jog M.Bastys turėtų atsisakyti Seimo nario mandato. „Pirmajame mūsų pokalbyje su ponu M.Basčiu sakiau, kad reikia apsispręsti ir iš karto pasitraukti iš Seimo. Praėjo daug laiko, ir dabar galiu pakartoti tą patį“, – sakė parlamento vadovas. Jo nuomone, jeigu M.Bastys liktų Seimo nariu, nukentėtų parlamento reputacija

Pirmosios šimtas naujosios Vyriausybės dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų pyrago dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams, kurių čia taip laukiame ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų

Ką judėjimo „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai patarė Prezidentei? Interviu su Algirdu Kaušpėdu, Daiva Žiemyte ir Andriumi Tapinu. Trijų raidžių problema: Valstybinės kalbos įstatymą Seimas koreguos pagal aviatorių bendravimo taisykles? Komentuoja psichologijos daktarė Lilijana Astra. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose  

Velykinio atgimimo stebuklo įkvėpti šiomis dienomis 714 Lietuvos bažnyčių užplūs minios tikinčiųjų ir vadinamųjų proginių katalikų. Per pusšimtį jų projektuotos ir statytos jau po nepriklausomybės atkūrimo. Kokios jos – šiuolaikinės architektūros perlai ar gargarai su kryžiumi?
„Tai buvo lyg didžiulis troškulys“, – Vilniaus dailės akademijos docentė architektūrologė dr. Rasa Butvilaitė apibūdina naujų maldos namų statybos bumą po pusės amžiaus sovietmečio draudimų ne tik statyti, bet net atnaujinti, remontuoti bažnyčias, nebent jos turėjo architektūros paminklo statusą.

Seppuku arba hara-kiri – tai japonų ritualinė savižudybė, kurios metu žmogus pats sau persipjauna pilvą trumpu kardu, o jo sekundantas (kaishaku – dažniausiai geras draugas ar giminaitis) nukerta galvą užbaigdamas kančias. Kodėl japonai vieninteliai pasaulyje savižudybę pavertė institucionalizuota ir valstybės sankcionuota bausme? Kodėl galimybė persirėžti pilvą buvo laikoma viena didžiausių privilegijų?

Rytoj Turkijoje vyksiantis konstitucinis referendumas nulems šios šalies ateitį. Ar Turkija išliks parlamentinės demokratijos principais besivadovaujančia šalimi, ar priims prezidentinės sistemos modelį, sužinosime per Velykas.

Mažiausiai 43 žmonės žuvo per du savižudžių sprogdintojų išpuolius prieš krikščionis Egipte, šiems švenčiant Verbų sekmadienį. Atsakomybę už abu išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“.
Pirmasis sprogimas sekmadienį nugriaudėjo prie pat altoriaus Šv. Jurgio bažnyčioje Tantos mieste, antrasis – prie Šv. Morkaus bažnyčios Aleksandrijoje. Šioje bažnyčioje mišias prieš pat sprogimą laikė Egipto koptų popiežius Teodoras II, tačiau išpuolio metu jis jau buvo spėjęs išvykti.

Tikriausiai būtų per drąsu po vos pusmetį trunkančio kasdienio tiesioginio sąlyčio su mūsų šiaurės kaimyne Suomija daryti visa apimančius apibendrinimus. Vis dėlto net ir ta neilga, tačiau iš tiesų tikra – lai dažniau ir santūri, o ne jausmais trykštanti – draugystė leidžia pateikti pirmuosius atsargius pamąstymus apie šalį ir jos žmones. Kaip ir apie mūsų tautas siejančius ilgalaikius istorinius, geopolitinius, ekonominius, kultūrinius ryšius bei bruožus.

Daugybę karštų diskusijų sukėlęs Miškų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma pertvarkyti valstybinių miškų valdymą, šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose, o vėliau vėl keliaus į plenarinių posėdžių salę. Prognozuoti, kaip viskas klostysis toliau, sunku, nes kaip ir buvo galima spėti, kelis pastaruosius mėnesius dėl jo pataisų kryžiuotos ietys kol kas dar nenuleistos. Dar daugiau – viešojoje erdvėje esą pasirodo klaidinantys netikri „dokumentai“.
Savaitraštis „Veidas“ jau rašė, kad apie būtinybę pertvarkyti valstybinių miškų valdymą Lietuvoje kalbama daugiau kaip dešimtmetį, kad buvo parengtas, bet taip ir neįgyvendintas ne vienas projektas.

3 klausimai apie S.Skvernelio žaidimus su „valstiečių“ lyderiu politologui, ISM docentui dr. Vincentui Vobolevičiui