Tą per 27-erius su trupučiu nepriklausomybės metų galėjo pasakyti tik vienas į mokyklą dar neinantis vaikas ir vos pora mokyklinukų.
Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.
Tą per 27-erius su trupučiu nepriklausomybės metų galėjo pasakyti tik vienas į mokyklą dar neinantis vaikas ir vos pora mokyklinukų.
Spręsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą, kuris, darbdavių teigimu, yra viena pagrindinių verslo plėtrą stabdančių kliūčių, Lietuva bando įsiveždama užsieniečių. Tačiau ar deklaruodama, kad siekia pagerinti verslo aplinką, valdžia tuo pačiu metu neatveria kelio pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą?
Valija Šap
Lietuva – „lyderė“ Europoje pagal savižudybių mastą. O Kupiškis šiuo požiūriu buvo Lietuvos „čempionas“. Pernai savižudybių čia sumažėjo perpus. Patirties, kaip tai pavyko, dabar į Kupiškį važiuoja semtis daugelio savivaldybių atstovai. Neabejojama, kad prie to prisidėjo „Kupiškio algoritmo“ vardu jau neblogai žinomas savižudybių prevencijos projektas. Jo įkvėpėja – psichologė Valija Šap.
3 klausimai apie e. sveikatos projektą sveikatos apsaugos ministro patarėjui Audriui Daunoravičiui
Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, viešojo sektoriaus įmonių ir įstaigų valdymui Lietuvoje būdingas atgyvenusios santvarkos modelis, o pagrindinės problemos – negalima objektyviai nustatyti, kada valstybės dalyvavimas teikiant viešąsias paslaugas yra tikslingas, teisinių formų gausa ir nenuosekli visų nagrinėtų juridinių asmenų grupių valdysena. Jis sakė, kad auditų metu įvertinęs daugiau nei tūkstančio juridinių asmenų, kurių bendra nuosavo kapitalo vertė siekia daugiau nei 6 mlrd. eurų, valdymą pasijunti taip, lyg „tarybmečio planinė ekonomika dar neišėjo“.
Arūnas BRAZAUSKAS
Gegužės pirmąją, Tarptautinę darbo dieną, minime ir Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą (ES). Žodžiai „darbas“ ir „Europa“ norom nenorom susiję tuo, kad emigracija iš Lietuvos į ES vyksta daugiausia ieškant geriau apmokamo darbo.
Komentarai Redakcijos laiškas: darbo liaudį sunaikins savitarna . . . . . . . .4 Ekonomisto komentaras: kas kuria gerovę? . . . . . . . . . . . . . .9 Ekspresas Valstybės kontrolė peršvietė valstybines įmones . . . . . . . . . .6 Seime suklastotas komiteto posėdžio protokolas [...]
Kas vyksta miestuose, kurie netenka svarbių pramonės objektų? Apie tai – spektaklis „Žalia pievelė“ Vilniuje ir „Kasykla“ Šiauliuose.
Japonija – viena iš pasaulio lyderių švietimo srityje. Absoliuti dauguma šalies gyventojų yra raštingi, įgyja privalomąjį pagrindinį išsilavinimą. Net 60 proc. japonų stoja į universitetus ar kolegijas ir gali pasigirti bent jau bakalauro mokslinį laipsnį atitinkančiu diplomu. Magistrantų ir doktorantų procentas Japonijoje bene didžiausias visame pasaulyje.