Kaip jau turėjote progos įsitikinti, šios vasaros orai kupini staigmenų. Vadinasi, reikia būti pasiruošusiam visiems atvejams. Tad, jei užplūdus naujai karščių bangai, nespėjote savo namuose įsirengti oro kondicionieriaus ar nenorite jo įsirengti dėl kokių nors kitų priežasčių, išeitis jums – elektrinis oro ventiliatorius.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nesąžiningiems – rakštis, nes ėmė ardyti mokesčių mokėtojų milijardų dalijimosi schemas. Tad tai, kad šių pokyčių iniciatorė VPT direktorė Diana Vilytė valstybės tarnautojų, savivaldybių ir verslo asociacijų vadovų balsais nugalėjo „Veido“ rengiamuose geriausio valstybės tarnautojo rinkimuose – ženklas, kad tolerancija vogimui iš valstybės senka.

3 klausimai apie atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją energetikos viceministrui Egidijui Purliui

Lietuvos intelektualų bendruomenė „Santara-Šviesa“ šiandien sau kelia jau visai kitokius tikslus nei prieš šešis dešimtmečius. Šio judėjimo pradininkai – išeiviai iš Lietuvos. Apie tai, kas šiandien yra santariečiai, kokiomis idėjomis jie maitina Lietuvos kultūrinį ir politinį gyvenimą, kalbamės su literatūrologu, literatūros kritiku, leidėju Sauliumi Žuku.

Mūsų šaliai svarbių datų kalendorių papildė naujas įrašas – birželio 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinė direktorė dr. Fabiola Gianotti pasirašė susitarimą, pagal kurį Lietuva taps didžiausio pasaulyje mokslinių tyrimų centro CERN asocijuota nare. Mūsų šalies tyrėjams ir pramonei ši narystė atvers kelius į aukščiausią mokslo ir technologijų lygą.

Savaitraščio „Veidas“ surengtuose geriausio valstybės tarnautojo rinkimuose laurai atiteko Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorei Dianai Vilytei. Tai lėmė ministerijų, valstybės institucijų, savivaldybių, verslo asociacijų vadovų, valstybės sektoriaus darbą analizuojančių ekspertų balsai.

Penkis kartus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ pradeda reformas savo organizacijoje. Po skandalingo Gedvydo Vainausko pareiškimo apie klube žaidusius tamsiaodžius žaidėjus, kai kritiką klubo organizacijai išreiškė ir žinomiausi pasaulio sporto žiniasklaidos etalonai, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius prakalbo apie būtinas permainas krepšinio klube.

Sudėjus į vieną daiktą galimybes, kurias teikia įvairios tinklinimo programos, programėlės beigi stebėjimo prietaisai, kaip antai vaizdo kameros, davikliai ir pan., tenka pripažinti, kad žmogaus veikla gali būti totaliai stebima. Galima žinoti, kada ir pro kurias duris kas išėjo, kiek laiko judėjo, kur atsisėdo ar prigulė. Galima žinoti, kokią bylą (t.y. failą) kas nors atsidarė kompiuteryje, kiek laiko redagavo, kokias pataisas padarė. Galima žinoti, kiek laiko rašė tarnybinius laiškus ir kiek laiko praleido bendraudamas feisbuke.

Komentarai Redakcijos laiškas: kur prisiglausti tarnautojui?. . . . . . . . . . . .4 Diplomato skiltis: CERN galimybės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9 Auditoriaus komentaras: signalas nuobodžiaujantiems . . . 28 Ekspresas Permainos „Lietuvos ryto“ komandoje . [...]

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kaip skelbiama pranešime spaudai, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl neteisėtos statybos pašalinimo iš poilsiui skirtos žemės, konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai reiškia, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turės būti nugriautas.

Lietuvos didžiosios ložės tinklalapyje www.grandlodge.lt publikuojama dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikusių laisvųjų mūrininkų istorijos apybraiža. Pateikiame jos santrauką.

Prieš tris šimtus metų, 1717 m. birželio 24 d., per Jonines, Londono aludėje „Žąsis ir grotelės“ („Goose and Gridiron“) susirinko keturių ložių laisvieji mūrininkai ir įsteigė pirmąją viešoje istorijoje žinomą Didžiąją ložę. Tai buvo ložės „Žąsis ir grotelės“, „Karūna“, „Obelis“, „Taurė ir vynuogės“. Taip prasidėjo naujausias masonų istorijos etapas, per kurį ši brolija išplito visame pasaulyje, įskaitant žemynus, kur laisvųjų mūrininkų atsirado tik XVIII–XIX a.: Lotynų Ameriką, Aziją, Afriką, Australiją. 1993-iaisiais Lietuvoje atsikūrusi masonija yra legaliai veikianti organizacija, 2002-aisiais įsteigta Lietuvos laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžioji Ložė – juridinis asmuo.