Mikrokompiuteriukai visiems Lietuvos penktokams – tokią iniciatyvą vysto Povilas Poderskis su savo bendraminčiais. Sužinosime, kaip kilo ši „švietimo reforma“ ir ko ji išmokys vaikus. Taip pat laidoje „Google“ ir „Facebook“ neraminančius interneto laisvės klausimus.  

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį penktadienį pareiškė atšaukiąs dalį savo pirmtako Baracko Obamos pasiekto istorinio susitarimo su Kuba dėl santykių atnaujinimo.

Ar kada nors susimąstėte, kad kartais patys atveriame kelią bakterijoms į savo organizmą? Ir ne tik laiku nenusiplovę rankų, grauždami neplautą obuolį ar smaližiaudami savam sode užaugintomis braškėmis. Viskas daug paprasčiau, o didžiausias kaltininkas – virtuvinis rankšluostis. Ir ne todėl, kad šeimininkė nevala, bet todėl, kad medvilninis virtuvinis rankšluostis tiesiog negali būti idealiai švarus. Net tas, kurį naudojate iškart po skalbimo.

Dažnam žmogui teisybės ieškojimas teismuose kainuoja pinigų, nervų ir laiko. Daliai jų bylinėjimasis dar labiau apkarsta, nes tenka gintis ir nuo savo gynėjų – advokatų.

Pirmą kartą Lietuvos penkiolikmečių finansinį raštingumą vertinęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas atskleidė, kad atsiliekame nuo kaimynų lenkų ir rusų. Pagal tai, ką mūsų mokiniai žino apie asmeninį biudžetą, taupymą, investavimą, pajamų mokesčius ir finansines paslaugas, esame 11–12 vietoje iš 15 tyrime dalyvavusių šalių. Tos pačios organizacijos 2015 m. atliktas vertinimas taip pat rodo, kad ir suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio. Tai yra signalas, kad laikas naujai pažvelgti į ekonomikos mokymą mokyklose

Mažytėje Lietuvos rinkoje negalėjo gimti verslo gigantų, pretenduojančių į didžiausių ir pelningiausių pasaulio bendrovių titulus, todėl laimėjo tie, kurie pasirinko kitą kelią – siekti geriausiųjų titulo nišinėse aukštųjų technologijų srityse. Pirmuosius du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos verslą garsino biotechnologijų ir lazerių įmonės, o pastarąjį dešimtmetį į garsiausių lietuviškų įmonių sąrašus veržiasi interneto startuoliai.

Nors sveikata ir vadinama išmintingųjų honoraru, atsakomybę už ją Lietuvoje jaučia vos trečdalis gyventojų – būtent tik tiek kasmet užsuka profilaktiškai pasitikrinti. Kiti ginasi neturintys laiko ir, tikėtina, uždelsia ne vieną ligą.

Per pastaruosius kelerius metus visame pasaulyje ėmė populiarėti nealkoholinis alus ir vynas, o gamintojai puolė lenktyniauti, kas pasiūlys naujų įdomių produktų, kurių skonis beveik kaip alkoholio, bet jo ten nėra.

„Prie kepsninės reikia daugiau improvizacijos nei prie Bethoveno simfonijos“, – įsitikinęs vadinamojo griliavimo kultūrą Lietuvoje septynioliktus metus puoselėjantis „Griliai.lt“ vadovas Mindaugas Kalvaitis. Pirmuoju atveju esą pakanka natų, o prie grilio tenka prisiimti atsakomybę už kepsnio marinatą, tinkamą temperatūrą, tolygų kepimą, galiausiai – skonį ir kvapą.

Lig šiol lietuviai per visą katalikybės istoriją turėjo vieną šventąjį – Kazimierą ir vieną palaimintąjį – Jurgį Matulaitį. Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju iškilmės Vilniuje vyks birželio 25-ąją. Tokia ceremonija Lietuvoje – pirmą kartą.

Atrodo, dar visai neseniai kai kuriuose populiariuose dienraščiuose ir žurnaluose rubrika „Ar žinote, kad…“ būdavo viena skaitomiausių. Bent ankstyvoje jaunystėje tokias publikacijas, paprastai esančias leidinio pabaigoje, perskaitydavau visada ir nuo pradžių. Taigi, kodėl pačiam neparašius kažko panašaus, juolab apie šalį, kuri yra visai šalia ir daugeliui puikiai pažįstama. Ar tikrai?

Kai parduotuvės „Husky“ vadovės Daivos Vaidogienės klientai teiraujasi, kaip tinkamai pasiruošti iškylai ar vakarėliui po atviru dangumi, nesibaiminant orų akibrokštų, pirmiausia ji primena posakį, kad nėra prasto oro – yra bloga apranga.