Vilniuje dar nėra metro ir greitųjų tramvajų, užtat yra Tramvajų gatvė. Jei kas nors sumanytų pakeisti gatvės pavadinimą, kaipmat atsirastų aktyvistų, kurie protestuotų dėl pasikėsinimo į miesto istorijos tarpsnį, kada būta tramvajų ir juos traukiančių arklių.

3 klausimai apie naujas tarptinklinio ryšio kainas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui Feliksui Dobrovolskiui

Komentarai Redakcijos laiškas: istorijos skrodimas P.Kubiliūno gatvėje . . .4 Diplomato skiltis: trumpas Baltarusijos pažinimo kursas . . . .9 Ekonomisto komentaras: paauglių finansinio raštingumo krizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . [...]

Kad sukurtume tinkamą aplinką, būtina glaudžiai susieti žmones ne tik su juos supančia aplinka, bet ir vienus su kitais. Apgalvotas ir argumentuotas urbanistinis dizainas turi tapti praturtinančia mūsų tapatybės dalimi“, – „TEDxVilnius“ konferencijoje sakė architektė, urbanistė ir socialinės srities mokslininkė Enriqueta Llabres-Valls, plėtojanti sąryšių urbanistikos idėjas. Šį reiškinį ji paaiškina paprastai: geras urbanistinis projektas privalo atsispirti nuo dviejų pagrindinių dalykų – įrodymais paremtų duomenų ir vertybių.

Birželio 16 d., penktadienį, Seimo narys Artūras Skardžius laikinai sustabdė savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. O partija kitą dieną inicijavo Seimo Etikos komisijos posėdį, kuriame svarstyti A.Skardžiaus reikalai.

Birželio 5-ąją Saudo Arabija, Egiptas, Bahreinas, Jemenas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Libija nutraukė diplomatinius santykius su Kataru. Tos šalies diplomatams ir piliečiams įsakyta palikti minėtas valstybes. Uždaryta Kataro ir Saudo Arabijos sausumos siena, per kurią vyksta 40 proc. Kataro prekybos. Persų įlankos arabų šalių uostai atsisakė aptarnauti Kataro laivus. Nutrauktas oro susisiekimas tarp Kataro ir prieš jį susitelkusių valstybių.

Laikas nestovi vietoje: istorija virto dar viena, jau aštuntoji šiuolaikinio meno mugė „Art Vilnius“. Kas labiausiai įsiminė?

Lietuvos kolegijos šiuo metu kaip tik priima norinčiųjų studijuoti prašymus, o viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Lietuvos kolegijų potencialą ir ateitį. Kai kurių Lietuvos kolegijų silpnybės ir stipriosios pusės atsiskleidžia ir ketvirtą kartą paskelbtame tarptautiniame tyrime „U-Multirank“.

Europos švelnioji galia yra neabejotinai sėkmingas projektas. Pasitelkdami diplomatiją, vystymosi politiką ir prekybos ryšius, mes, europiečiai, visame pasaulyje padedame kurti stabilumą ir puoselėti taiką, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą. Tačiau vien švelniosios galios nepakanka

Nors geografiškai ne taip jau seniai pradėjome save laikyti šiauriečiais, į Skandinavijos šalis idėjų dairomės jau keliolika metų. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad iš jų galime pasimokyti daugybės dalykų: verslo valdymo srityje – tvarių sprendimų kūrimo pritaikant kūrybiškas inovacijas, gyvenimo būdo – orientacijos į kuklų ir atsakingą kasdienį patogumą, bendravimo – jaukumo ir palaikymo atviruose tarpusavio santykiuose.

Kelerius metus stagnavusi Europos uostų rinka ėmė rodyti pakilimo ženklų: pastaraisiais metais didėjo ir iki tol palyginti stabilus krovinių, ir keleivių srautas, bet tai sukėlė naujų su aplinkosauga susijusių iššūkių.

Pernai Klaipėdos uoste perkrauta daugiau kaip 40 mln. tonų krovinių. Tai geriausias rezultatas per visą uosto istoriją. Tačiau Baltijos šalių uostų krovos lyderio pozicijas visus 2016 metus išlaikiusiame vieninteliame Lietuvos jūrų uoste, kuriame metinės krovos apimtys pastaruosius 16 metų vidutiniškai didėjo po 6,4 proc. kasmet, dirbančios įmonės žino, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą, o kroviniai – kaip vanduo: jie plaukia ten, kur tėkmė lygiausia, pasipriešinimas mažiausias, o apei-dami kelyje pasitaikiusius akmenis keičia upės vagą. Kas lėmė tokius rezultatus ir ko reikia, kad mūsų uostas stiprėtų, jo pranašumas kitų uostų atžvilgiu didėtų, o kroviniai neišplauktų kitur?