Japonų rašybos sistema laikoma viena sudėtingiausių pasaulyje: ši tauta naudoja logografinius hieroglifus, dvi garsines abėcėles (hiraganą ir katakaną), arabiškus skaitmenis bei lotynišką abėcėlę – ir visa tai lengvai galite rasti viename, atrodo, paprastučiame laikraščio tekste.

Būtent taip tvirtina „Žuvėdros“ šeimininkai. Tie, kurie bent kartą čia lankėsi, sako, kad tai vieta, į kurią norisi sugrįžti, o ignaliniečiai į klausimą, kur jų mieste būtų galima apsistoti, skaniai papietauti ir smagiai praleisti laisvalaikį, miesto svečiams atsako: „Žuvėdroje“.

Lietuvoje turime keturis oficialius kurortus – Palangą, Druskininkus, Birštoną ir Neringą, tačiau eilėje rikiuojasi dar bent keletas miestų, kurie norėtų palypėti laipteliu aukščiau ir iš turinčių kurortinės vietovės statusą tapti tikrais kurortais. Tai Trakai, tūkstančius turistų sutraukiančiu Medžių lajų taku sublizgėję Anykščiai ir juos besivejanti prieš kelerius metus aptiktu natūraliu mineraliniu vandeniu besididžiuojanti Ignalina. Tęsdami seriją pasakojimų apie tai, kaip poilsiautojų pamėgtos vietovės pasitinka naująjį sezoną, domimės, ką svečiams šią vasarą gali pasiūlyti Aukštaitijos miestai.

„London bridge is falling down“, arba „Griūva Londono tiltas“, – žodžiai iš populiarios vaikiškos dainelės, kurią britų vaikai išmoksta jau darželyje. Tačiau dabar jos pavadinimas Didžiojoje Britanijoje įgauna kitą prasmę, susijusią su visos šalies, visos tautos būsena.

„Gal nusiraminimo kėdutę? Užkiškite jam burną!“ – jau matau premjero Sauliaus Skvernelio įprastą sarkastišką šypsenėlę ir įprastą leksiką reaguojant į kritiką, šiuokart už jo Vyriausybės debiutinį pusmetį, kai chaoso ir nesusišnekėjimo buvo daugiau nei sprendimų. Antra vertus, kuri Vyriausybė jau per pirmąjį pusmetį drįso imtis tiek daug sisteminių reformų?

Norvegija. Paminėjus šią šalį dažnam lietuviui pirmoji asociacija – artimas žmogus, draugas ar kaimynas, laikinai ar visam laikui išvykęs į Norvegiją. Taip, šioje šalyje lietuvių tikrai daug: oficialioji statistika teigia, kad apie 50–60 tūkstančių. Ir išsibarstę jie po visą šalį. Vieni atvykę prieš 20 ir daugiau metų, kiti – visai neseniai, dar kiti atvažiuoja tik trumpam laikotarpiui konkrečiam darbui. Oficialiai užsiregistravę 12 bendruomenių, veikia 11 savaitgalio lituanistinių mokyklėlių. Yra nemažai ir kitų, nors oficialiai neįsisteigusių, bet labai aktyvią veiklą plėtojančių lietuvių grupių.

Penktadienį Vyriausybė pristatė planą, kaip nuo kitų metų ketinama keisti mokesčius. Pertvarka, kuri palies darbuotojus, šeimas, verslą, žemdirbius, jau spėjo sulaukti ir palankių, ir itin kritiškų vertinimų.

3 klausimai apie mokslo metų ilgėjimą Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkui Audriui Jurgelevičiui

Ką tik pasibaigusios konferencijos „Login“ viešnia Regitse Cecilie Rosenvinge yra vieno iš trijų populiariausių pasaulyje kelionių tinklaraščių http://thecopenhagentraveler.com autorė, žurnalistė ir rašytoja, šiandien gyvenanti tik iš laisvai samdomo darbo – darbo iš sau patogios vietos, savo laiku ir tempu.

Seimas birželio 1 d., ketvirtadienį, priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Už naujus pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 10 parlamentarų. Dalis nuostatų įsigalios nuo 2018-ųjų, kitos – nuo 2020 m.

Luoravetlanai yra tautybės pavadinimas, o Žemaitė yra Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (1845–1921). Apie luoravetlanus, kuriuos dar minėsime, ji, regis, nieko nerašė. Užtat rašė apie kitas tautas. Žemaitės raštų 4-ame tome (1957 m.), kurį redagavo sovietinės kultūrinės nomenklatūros šulai Kostas Korsakas, Antanas Venclova, Juozas Žiugžda, skaitome (123 p.):

Komentarai Redakcijos laiškas: rašytoja Žemaitė ir padugnės . . . . . . . . .4 Diplomato skiltis: Norvegija – antroji lietuvių tėvynė? . . . . . . .9 Ekspresas Seimas – išblaivintojas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . [...]