Energetikos ministerija visuomenei ir rinkos dalyviams pristatė atnaujintą ilgalaikės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, kuriame numatoma, kaip šis sektorius vystytis iki 2030 metų, ir pristatomos plėtros iki 2050 m. kryptys. Jei viskas klostysis, kaip numatyta, projektas svarstyti Vyriausybei bus pateiktas rugpjūčio pabaigoje, o rudens sesijos pradžioje jau gali pasiekti Seimą. Apie tai, kas jau pasiekta ir ko sieksime, kalbamės su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.

Komentarai Redakcijos laiškas: atgal į feodalizmą . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 Diplomato skiltis: NATO – vienas kumštis . . . . . . . . . . . . . . .9 Ekspresas ESBO blokavo Lietuvos rezoliuciją dėl Astravo AE . . [...]

Valstybės finansų arba fiskalinio tvarumo terminas vartojamas kalbant apie galimybes ateityje su esama mokesčių sistema finansuoti biudžeto programas. Paprastai sakant, žodis „fiskalinis“ nusako: pirma, valstybės išlaidas tokioms sritims, kaip švietimas, sveikata, socialinė apsauga, krašto gynyba, antra, investavimą į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus; bei kaip šios veiklos finansuojamos (mokesčių mokėtojų pinigais ir / arba didinant skolą ir kitus įsipareigojimus). Fiskalinis tvarumas parodo, ar valstybė išlaikys esamų biudžeto sričių finansavimą be esminių pakeitimų ateityje. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paprastai siekiama valstybės finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu, tai yra, kad ateities kartoms netektų apmokėti šiandienos kartų sąskaitų dėl užmojo gyventi ne pagal kišenę.

Praėjusį savaitgalį Prancūzijos verslo elitas laiką leido Provanse, aptarinėdamas naują reiškinį – „makronmaniją“.

Kodėl japonai vieninteliai pasaulyje savižudybę pavertė institucionalizuota ir valstybės sankcionuota bausme? Kita vertus, kodėl galimybė persirėžti pilvą buvo laikoma viena didžiausių privilegijų? Šįmet „Veido“ nr. 15 rašyta apie seppuku, arba hara-kiri, – ritualinę savižudybę, kurios metu žmogus persipjauna pilvą trumpu kardu, o jo sekundantas kaishaku, dažniausiai geras draugas ar giminaitis, nukerta galvą, taip užbaigdamas savižudžio kančias. Šis paprotys glaudžiai susijęs su bushido (bušido) – samurajų garbės kodeksu.

Į Vakarus nukreiptos Ukrainos burės su ambicija vieną dieną galbūt net tapti Europos Sąjungos nare buvo sudarkytos stipraus vėjo iš Rytų. Krymo aneksija – aiškus Rusijos signalas, kad jokios krypties į Vakarus nebus, o bet kokios vakariečių pastangos Rusiją bausti tėra menkas brizas, kuris galiausiai tampa Europos lyderių „stipriu susirūpinimu“ ir „griežtu nepritarimu“.

Kiekvienas žurnalistikos pagrindų ragavęs rašantysis žino, kad yra toks keistas dalykas kaip faktai. Net jeigu rašto darbininkas gauna ideologinių ar reklamos užsakymų, jis suvokia, kad vienu ir kitu atveju jam reikės pudruoti, iškreipti ar nutylėti faktus. Kas yra galutiniai faktų vartotojai? Kodėl jiems svarbi būtent tiesa, o ne prasimanymai? Ar tradiciniai „tiesos bastionai“ – demokratinės Vakarų šalys – netapo apkiautę? Gal būtent pokomunistinių kraštų žmonės labiau linkę eikvoti energiją ieškodami tiesos?

Didžiausias G-20 galvos skausmas sunkiai, bet išspręstas: visos šalys, išskyrus JAV, įsipareigojo laikytis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su visuotiniu klimato atšilimu. Tačiau kiti klausimai ir toliau kabo ore.

Pastarąjį pusmetį vieni nekilnojamojo turto plėtotojai ir ekspertai vadina rinkos stabilizacijos ar stabilaus vystymosi laikotarpiu, kuris, kai kurių iš jų teigimu, prasidėjo jau pernai, kiti sako, kad plėtotojai šiemet labai aktyvūs, ir primena, jog įsigyjama rekordiškai daug būstų. Treti pastebi, kad pirkėjų aktyvumas, palyginti su 2016 m., nebeauga, nors būsto įperkamumas didėja, o kainos prieškrizinio lygio dar nepasiekė, ir įspėja, jog dalis būstų gali būti statomi „į sandėlį“.

„Užkritę akių vokai žmonėms kelia daug nepatogumų: apsunkina vairavimą, darbą kompiuteriu, pacientai kenčia ir dėl akių uždegimų. Tad kai kada akių vokų operacija gali tapti ir regėjimą koreguojančia išeitimi“, – sako „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Arūnas Jankauskas.

Pasauliniame Botanikos sodų kongrese, kuriame maždaug 500 mokslininkų ir botanikos sodų atstovų iš keliasdešimties šalių pristatė naujas unikalias rekreacines ir edukacines erdves bei kitus projektus, skirtus natūraliai florai išsaugoti ir visuomenei su nykstančiomis augalų rūšimis supažindinti, bei diskutavo, kaip priartinti žmogų prie gamtos, dalyvavo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo delegacija. Jame dirbantys gamtininkai ir kitų sričių specialistai kolegoms pristatė Kairėnuose „išaugintą“ analogų Baltijos šalyse neturintį unikalaus žaliojo dizaino statinį.

Geriausi Europoje pagal gebėjimus gamtos mokslų srityje, antri pagal matematinį raštingumą, treti pagal skaitymo gebėjimus. Tokių Estijos penkiolikmečių rezultatų Tarptautinio moksleivių vertinimo (PISA) tyrime galime pavydėti. Arba galime iš estų mokytis. „Veidas“ su Estijos švietimo ir mokslo ministre Mailis Reps bando aiškintis, kokiomis priemonėmis taip pakilo Estijos vaikų gebėjimai