Šiemet Klaipėdos licėjaus devintokas Dovydas Drakšas Tarptautinėje chemijos olimpiadoje pelnė sidabro medalį. Paprastai joje rungiasi vyresnių klasių mokiniai, tad toks debiutas daug ką nustebino.
Tiesą sakant, ir pats Dovydas sako per pastaruosius metus save gerokai nustebinęs. „Kai aštuntoje klasėje pradėjau gilintis į chemiją, nesitikėjau, kad taip greitai galiu ką nors pasiekti”, – prisipažįsta gabus klaipėdietis.
Laiko stengiasi rasti ir mokslui, ir sportui, ir menui
„Yra toks posakis: jei Dievas davė, tai davė viską. Būtent toks yra Dovydo atvejis, – gerų atsiliepimų apie Dovydo gabumus ir darbštumą negaili chemijos mokytoja ekspertė Rima Grabauskienė. – Jis tikrai gabus viskam.”
Taigi, nors patys didžiausi D.Drakšo laimėjimai yra chemijos srityje, negalima nepaminėti to, kad jis taip pat yra geras biologas, matematikas bei fizikas. Dėl humanitarinių mokslų jam irgi nėra sunkumų. Dovydas yra dalyvavęs anglų bei lietuvių kalbų miesto olimpiadose ir užėmęs prizines vietas.
Tiesa, apie tai jis kalba su kur kas mažesniu entuziazmu nei apie tiksliuosius mokslus. „Nesakyčiau, kad man tai sekasi. Tiesiog išmanau juos šiek tiek geriau nei kiti, ir viskas, – į ilgesnes kalbas nesileidžia jis. – Nuo pat pradinių klasių mane kur kas labiau traukė matematika ir vėliau prasidėjusios fizika, biologija, chemija.”
Įdomu tai, kad D.Drakšas dažnai atstovauja licėjui ne tik olimpiadose, bet ir sporto varžybose, o radęs laiko mielai žaidžia tenisą. „Ir jam tikrai puikiai sekasi, net treneris giria”, – tikina Dovydo mama Lina Drakšienė.
Beje, pats vaikinas savęs nelaiko labai sportišku ir prisipažįsta pastaruoju metu tikrai negalintis daug laiko skirti sportui. „Paprasčiausiai anksčiau sportavau kur kas daugiau, todėl dar galiu taip daryti”, – paaiškina jis.
Negana to, Dovydui nesvetimas ir menas – jaunuolis jau kelerius metus mokosi groti klasikine gitara. Suderinti tiek dalykų ne visada pavyksta, todėl kartais tenka rinktis. „Tarkim, todėl, kad važiavau į ES gamtos mokslų olimpiadą Liuksemburge, negalėjau dalyvauti fizikos olimpiadoje, – prisimena vaikinas. – O ir šiaip nėra lengva dalyvauti dviejų dalykų aukštesnio lygio olimpiadose.”
„Kartais pasiūlymų dalyvauti konkursuose ar olimpiadose jis atsisako tik todėl, kad nenori nieko nuvilti, – tikina L.Drakšienė. – Dovydas yra maksimalistas, stengiasi pasirengti atsakingai ir, be abejo, iškart norėtų kokią prizinę vietą užimti.”
Tėvai stebisi ir džiaugiasi sūnaus laimėjimais, tačiau pripažįsta neretai nerimaujantys, kad tik Dovydas neperdegtų nuo tiek pareigų. „Krūvis tikrai didelis, o juk Dovydui bus dar tik 16 metų, – sako L.Drakšienė. – Ypač daug laiko jis skiria tarptautinėms olimpiadoms. Pavyzdžiui, artėjant tarptautinei chemijos olimpiadai, vien jai jis kasdien skirdavo bent apie aštuonias valandas.”
Kad dirbti dėl gerų rezultatų tenka tikrai nemažai, pripažįsta ir pats Dovydas. Iš trijų vasaros mėnesių du buvo skirti rengimuisi tarptautinei olimpiadai. „Bet juk chemija man patinka, o ir parengiamojoje stovykloje susipažinau su naujais žmonėmis”, – dėl to nesiskundžia vaikinas.
Devintokas taps vienuoliktoku
Tiesą sakant, vaikinas chemijai laiko mielai skirtų dar daugiau, beje, kaip ir kitiems tiksliesiems mokslams. Būtent toks noras daug prisidėjo prie Dovydo sprendimo mokytis eksternu ir peršokti dešimtą klasę. Tokio žingsnio nauda jį labai motyvuoja – taip jis galės kur kas daugiau laiko skirti pasirengimui įvairioms olimpiadoms bei konkursams bei turėti daugiau laisvalaikio.
„Vienuoliktoje klasėje prasidėjus profiliavimui nebelieka daug mokymosi dalykų – galima atsirinkti tai, ko labiausiai reikia, o dalies kitų pamokų atsisakyti”, – paaiškina mokinys.
Žinoma, dėl „sutaupytų” metų tenka atidirbti, taigi po chemijos maratono jis negali ramiai ilsėtis, nes reikia vėl kibti į mokslus. Taigi šiuo metu jis skaito rekomenduojamą grožinę literatūrą bei dešimtos klasės vadovėlius ir atsiskaitinėja reikiamus dalykus. Vis dėlto neatrodo, kad Dovydui tai keltų kokių nors sunkumų. O ir mama neabejoja, kad jis susitvarkys: esą jam nereikia gaišti daug laiko, kad įsisavintų daug naujos informacijos.
Aišku, ne visi labai žavisi tokiu greita pažanga. Yra grupė žmonių, kurie kartais draugiškai patraukia Dovydą per dantį. Paprastai tai gerai besimokantys vyresnių klasių mokiniai, kuriuos Dovydas pralenkia olimpiadose ir konkursuose.
„Aštuntoje klasėje olimpiadoje dalyvavau su devintokais ir laimėjau pirmą vietą, o dabar, devintoje klasėje, varžiausi su vienuoliktokais. Kartais jie mane draugiškai paerzina, kad kaip aš čia dabar mažesnis veržiuosi prie vyresnių ir atimu iš kitų geras vietas”, – šypsosi vaikinas.