Ateityje mažiausiai nuvertės tie butai ir namai, kurie atitiks aukščiausią energetinio naudingumo klasę.

Nekilnojamojo turto agentūrų brokeriai pastebi užgimstantį naują klientų sluoksnį, kurie ateina į nekilnojamojo turto agentūras su išankstine nuostata, kokiuose mikrorajonuose ar gyvenamuose kvartaluose jiems net nesiūlyti pirkti būsto. Šiuo metu brokeriams reikia pasukti galvas, kaip sugundyti pirkėją bent jau pasidairyti butuose, parduodamuose Naujosios Vilnios ar Šeškinės mikrorajonuose.
Mat nekilnojamojo turto pirkėjų įpročiams įtaką daryti ima įvairios svetainės, pateikiančios įvairiapusę informaciją apie nekilnojamąjį turtą. Pirmiausia, bendrovės “Vilniaus energija”, kurioje pateikiami duomenys apie prie centrinio šildymo sistemos prijungtų būstų šildymo kainas bei interneto svetainė www.kurgyvenu.lt, kurioje pateikiama jau tikrai daug įvairios svarbios informacijos, tarkime: išvados apie triukšmingumą, užterštumą, nusikalstamumą, susisiekimą viešuoju transportu, arčiausiai esančias švietimo įstaigas. O jau netrukus, kaip „Veidui“ paaiškino vienas šio portalo kūrėjų ir įmonės vadovas Andrius Gintalas, ieškantieji nekilnojamojo turto galės sužinoti dar ir statistinę informaciją, kokios yra ir, kaip pastaraisiais metais kito geidžiamo būsto vieno kvadratinio metro pardavimo kainos. Jau dabar, anot A.Gintalo, jų svetainę per mėnesį aplanko vidutiniškai apie 15 tūkst. vartotojų.
Kad perkančiuosius pirmą ar keičiančius jau turimą būstą, pirmiausia, domina šildymo išlaidos, patvirtino visi iki vieno kalbinti nekilnojamojo turto brokeriai. Ir, kaip šmaikščiai juokavo UAB “Laurus real estate” brokeris Justinas Vėželis, netgi perkantieji milijono vertės turtą, vos įžengę apžiūrėti sudominusio objekto, pardavėjų pirmiausia prašo atnešti komunalinių paslaugų apmokėjimo knygutę. “Ką tik vienas klientas, ieškojęs investicinio būsto senamiestyje, atsisakė pirkti dviejų kambarių 56 kv. m. butą Tilto gatvėje už pusę miljono litų, nes išsigando šildymo sąskaitos, siekiančios 600 Lt per mėnesį. Girdi, nuomininkai dėl tokių kaštų jam nemokėsią tiek, kiek jis norįs už šį būstą gauti nuompinigių”, – teigia J.Vėželis.
O Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys, UAB “Apus turtas” vertintojas Rimas Kirdulis pridūria, jog dažnam pirkėjui užtenka pateikti apytikslį dviejų – trijų mėnesių šildymo kainų vidurkį, bet yra ir smulkmeniškesnių klientų, kurie prašo suformuoti tikslų trijų metų šildymo kainų mokėjimo istorijos “excel” dokumentą.
Taigi, kiek įtakos nekilnojamojo turto vertei bei pardavimui turi šildymo kainos? Kokių sąskaitų tikėtis artimiausią šildymo sezoną? Ar verta pirkti nebrangų būstą sename, daug energijos eikvojančiame name ir brangiai mokėti už šildymą, ar verčiau daugiau skolintis iš banko ir būstą pirkti aukščiausios energetinės A arba A+ klasės namuose? Pagaliau, koks likimas laukia žemiausios G energetinės klasės namų ir daugiabučių (paprastai taip klasifikuojami visi iki 1992 m. pastatyti ir nerenovuoti butai bei namai)?

Lietuviams nerūpi gyvenamųjų mikrorajonų užterštumas

“Šiuo metu dauguma pirkėjų vadovaujasi emocijomis, jiems jokie ateities kuro kainų kilimo scenarijai neįdomūs, – pastebi UAB “Ontex” brokeris Nerijus Valančius. – Deja, mažuma pirkėjų prognozuoja, kokios ateity gali būti šildymo kainos, o dar mažiau nagrinėja, kokį būstą labiau apsimoka pirkti”.
“Šiandien dauguma žmonių renkasi ne būsto kokybę, o rajoną, – komentuoja UAB “Apus turtas” brokeris Žilvinas Steiblys. – Svarbiausia, kad būtų kuo arčiau centro ir visuomeninio transporto stotelės bei kuo pigiau. Na, dar atsižvelgia į triukšmingumą. Ir, jei bus parduodami du panašaus dydžio būstai: vienas arti centro, bet sename, žemiausios G energetinio naudingumo klasės name, o antras, naujos statybos, A energetinio naudingumo klasės name, tai absoliuti dauguma rinksis pirmąjį, žemiausios energetinio naudingumo klasės būstą”.
N.Valančius primena prieš keletą metų Vilniaus Gedimo technikos universiteto mokslininkų grupės pristatytą tyrimą, kurio viena išvadų buvo ta, kad Žirmūnų gatvė yra viena užterščiausių Vilniaus mieste. O dauguma gyvenančiųjų šioje gatvėje vilniečių be paliovos serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, ilgainiui daugeliui jų išsivysto astma. Bet pirkėjų nuomonei tai nepadarė jokios įtakos. Žirmūnai ir toliau yra vienas geidžiamiausių gyvenamųjų rajonų. Ir visiškai nesvarbu, kad jis užterštas, kad jis pats seniausias, kad daugelis namų čia tėra žemiausios energetinio naudingumo klasės.
Kol kas užterštumas, triukšmingumas, gera kaimynystė, nusikalstamumas bei kiti panašūs gyvenimo gerovės atributai lietuviams, ypač didmiesčių gyventojams, nėra joks prioritetas renkantis būstą.
Beje, kaip pasakoja N.Valančius, nors dauguma lietuvių, ypač vilniečių, tikina norį, kad darželis ir mokykla būtų kuo arčiau namų, kad jie nori, jog vaikai patys pasiektų švietimo įstaigas ir tėvams nereikėtų dirbti savo vaikų asmeniniais vairuotojais, vilniečiai, priešingai, nei londoniečiai, paryžiečiai ar berlyniečiai būsto paprastai neieško arčiau švietimo įstaigų. Mat, pirma, Vilnius, priešingai nei kitos Europos sostinės vystėsi gaivališkai ir nevisuomet ten, kur norėtum įsikurti, rasi gerą infrastruktūrą bei aukšto lygio švietimo įstaigas. Atkreitpinas dėmesys, kad geriausios pradinės mokyklos ar gimnazijos nebūtinai yra gyventi patraukliause vietose. Štai, Vilniaus licėjus įsikūręs vienoje klaikiausių tiek aplinkos, tiek užterštumo prasme sostinės vietų, šalia aptriušusių bendrabučių ir garažų, prie greitkelio, o Žirmūnų gimnazija įspraudusi tarp pačių seniausių miesto namų. Tad lietuviai ir perka būstą bet kur, kad tik būtų pakenčiamos galimybės susisiekti tiek savu, tiek viešuoju transportu.
A.Šlimas paaiškina – perkantieji seną, energetiškai neefektyvų būstą, mintyse greitai sumeta: aha, pirksiu brangiai šildytis kainuojantį butą ar namą, bet galėsiu daugiau nusiderėti, galbūt net apie dešimt procentų, taigi, reikės mažesnės paskolos, o už sutaupytas “magaryčias” galėsiu šildytis keletą, o gal ir keliolika metų.
Ž.Steiblys pastebi, kad kainų skirtumas tarp vienos aukščiausių – A ar A+ energetinio naudingumo klasės – ir žemesnio energetinio naudingumo B klasės, kurie šiandien ir dominuoja rinkoje, nėra ženklus – tik apie 10 proc. Tad statytojai irgi kol kas neskuba siūlyti naujų, aukštos energetinio naudingumo klasės būstų.
Beje, remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro, duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje tėra tik 17 A energetinę klasę atitinkančių ir sertifikuotų statitinių: tiek privačių, tiek viešųjų, o aukščiausią A+ energetinę klasę atitinka ir yra sertifikuotas tik vienas statinis, tai individualus namas Kaune. Daugiausia lietuvių gyvena žemiausios G energetinio naudingumo klasės būstuose. Šiuo metu tokia klase sertifikuoti beveik 18 tūkst. statinių. Paprastai žemiausios energetinės klasės statiniai turėtų būti negyvenami, nes tokiai pat klasei priskiriami ir įvairūs sandėliai ar garažai, tačiau realybėje tokiuose statiniuose gyvena absoliuti dauguma lietuvių.
Tiesa, sužinoti tikrąją padėtį, kiek ir kokios klasės Lietuvoje yra daugiausia būstų, ypač butų, neįmanoma, nes, po to, kai nuo šių metų įsigaliojo ne tik reikalavimas, o ir netrukus sekusi Aplinkos ministerijos lengvata – kad parduodantieji butus nebūtinai turi kviesti pastatus sertifikuojančius specialistus (kurie, tiek vizualiai, tiek pagal statybose naudotų medžiagų aprašus) įvertintų statinio klasę ir už tai sumokėti apie 200 Lt, o užtenka (jei pirkėjas sutinka) už 10 Lt įsigyti sertifikavimo pažymą, nurodančią žemiausią parduodamo statinio energetinio naudingumo klasę.
J.Vėželis teigia, kad nuo šių metų sausio, kai įsigaliojo reikalavimas visiems parduodamiems statiniams gauti energetinio naudingumo sertifikatą, jis turėjęs vos vieną klientą, kuris pageidavo, kad pardavėjas pateiktų tikrą įvertinimą. „Tai buvo vyresnio amžiaus klientai, kurie manė, kad specialistai atvyks su aparatūra ir atliks termovizines nuotraukas, iš kurių matysis visi šalčio tiltai. Bet taip nebuvo – vertinama tik vizualiai ir, pagal projektavimo dokumentuose nurodytus statybos medžiagų naudojimo aprašus“, – priduria brokeris.
Bet iš tikro, A.Šlimo prognozėmis, ilgainiui tiek šildymo kaštų, tiek ir pirkimo pardavimo kainų atotrūkis tarp menko energetinio naudingumo ir labai efektyvaus būsto sparčiai didės. „Pastatai dėvisi, jų varža ilgainiui prastėja, todėl dar labiau didėja energijos nuostoliai, tad jau dabar matome, o ateityje, kai rasis daugiau pastatytų aukščiausios energetinės klasės butų ir namų, kainų svyravimai tarp neefektyvių ir itin efektyvių būstų tik didės“, – tikras A.Šlimas.