Vilnius yra skurdus ir beviltiškai prasiskolinęs miestas, tačiau daugumą projektų vykdo taip, tarsi būtų pinigais apšapęs magapolis.

“Koks grožis, kokie nuostabūs fontanai, kiek suoliukų, kaip skoningai parinkti augalai”; “Piguva, pilkuma, liūdesys ir daug blogiau, nei tikėjausi, nei buvo galima padaryti ir nei yra Vakarų Europos parkuose”, – tokie kardinaliai priešingi vertinimai pasipylė po rekonstruoto Bernardinų sodo atidarymo rugsėjo 8 d.
Tai natūralu, o keisčiausia, kad abi pusės teisios: fontanai tikrai gražūs, parkas traukia ateiti ir jame leisti laiką, žavi išskirtinė apšvietimo sistema. Bet lygiai taip pat teisūs ir skeptikai, šį parką, tiksliau, jo rekonstrukciją, vertinantys kritiškai. Nes trūkumai bado akis, pabendravęs su privačių parkų kūrėjais netrunki suprasti, kad už 18 mln. Lt (o būtent tiek kainavo Sereikiškių parko atnaujinimas) buvo galima padaryti daug geriau, gražiau, greičiau ir patogiau.
Dauguma augalų pigūs ir nelabai vertingi (be to, per žiemą dalis jų nušals), fontanų įrenginėtojai prieš pradėdami darbus galėjo pasimokyti, kaip tai daryti, ne tik iš Vakarų valstybių, bet net ir iš kokių Druskininkų. Takelių tiesėjai pasimokyti galėjo gal iš dvidešimties Lietuvos miestų, nes ten jie nutiesti geriau. Vaikų žaidimų aikštelių planuotojams būtų buvę pravartu iš pradžių baigti logikos kursus (nes ši erdvė pagal dydį tinka Ramygalai, bet tikrai netinka sostinei), o paskui apsilankyti Utenoje ar Alytuje ir pasimokyti iš jų, kaip įrengti teritorijas, skirtas vaikams.
Būtų fantastiška, jei Bernardinų sodo kūrėjai prieš visus darbus būtų pravažiavę pro keletą Vokietijos, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos parkų, bet jie, deja, to nepadarė.
“Na, bet tai bet kokiu atveju geriau, nei buvo”, – teigia vienas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. To dar betrūktų, kad už 18 mln. Lt padarytų blogiau, nei buvo.
“Bet kai užsakovas yra valstybė ar savivaldybė, o ne privatus asmuo, nieko daugiau ir negali tikėtis”, – vėl komentuoja valdžios atstovas.
Kodėl negali? Gali. Ir net privalai tikėtis, kad ir valstybės ar Europos Sąjungos pinigai bus išleidžiami ne bet kaip, o maksimaliai efektyviai ir naudingai Lietuvos gyventojams.
“Bet juk ir Bernardinų sodas, ir “Vilniaus avialinijos”, ir “Vilnius veža”, ir oranžinių dviračių projektas, ir visuomeninio transporto sistemos reforma yra geriau nei nieko”, – vėl įsiterpia Vilniaus savivaldybės tarybos narys.
Tačiau negi mūsų sostinės valdžia jau tiek nusirito, kad pagrindinis jos tikslas – kad kas nors atsirastų. O kaip ir už kiek – jau nebe taip svarbu. Bet koks projektas už mokesčių mokėtojų ar ES pinigus turėtų būti atliekamas iš vykdytojų reikalaujant maksimalios kokybės, efektyvumo ir taupant – taip, kaip tai pavyksta pasiekti privatiems užsakovams, tarkime, kaip pavyko “Lifosai” pastatyti Kėdainiuose naują areną. O jei projektai be “otkatų” bus neįmanomi arba bus vykdomi taip, kaip vyko šią vasarą, kai iš pradžių baltos juostos gatvėse už šimtus tūkstančių litų buvo piešiamos, vėliau vėl už didžiulius pinigus trinamos ir graužiamos, tada gatvės platinamos ir vėl piešiamos naujos linijos, tada mūsų sostinė atrodys kaip nusmurgę Rusijos miestai.
Iš tiesų taip, kaip Vilniuje buvo elgiamasi šią vasarą, elgtis gali tik kvailys arba pasipinigauti norintys valdžios atstovai ir klerkai. Taip milijonai išmetami į balą, o sostinės skola ir toliau didėja.