2010 m. Lietuvoje perdirbta 16,6 proc., o 2011 m. – 18,2 proc. visų atliekų. Popierius antram gyvenimui atgimsta, kai būna perdirbamas į kartonines dėžes, tualetinį popierių. O štai PET ar polietileno atliekos virsta maišeliais, vamzdžiais, pakuotėmis ir t.t.
Pagrindiniai popieriaus, plastiko ir stiklo perdirbėjai Lietuvoje yra „Klaipėdos kartonas“, „Polivektris“, „Kauno stiklas“, „Plasta“ ir „Maldis“, o štai metalo perdirbėjų mūsų šalyje nėra, tik Kauno „Žalvaris“ ir Alytaus „Torlina“ gali perdirbti aliuminio metalą. Dėl to anksčiau Lietuvos metalas perdirbti buvo vežamas į Latvijos plieno gamyklą „Liepajas metalurgs“, o dabar, latvių įmonei patiriant finansinių sunkumų, yra plukdomas kitų šalių perdirbėjams.
Dėl nuožmios konkurencijos brangių antrinių žaliavų sektoriuje Lietuvos įmonės perdirba tik dalį antrinių žaliavų, nemažai jų tonomis plaukia į Vokietiją, Olandiją, Latviją, net Kiniją.
„Kai Vokietijos koncernai už popieriaus toną pasiūlo 15 eurų daugiau, „Klaipėdos kartonui“ nebelieka ko perdirbti“, – aiškina atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonės „Ekobazė“ vadovas Karolis Kubilius.
Iš tiesų į atliekas dabar žiūrima jau ne kaip į niekam nereikalingą daiktą, o kaip į naudingą išteklių, todėl visame pasaulyje, pasak K.Kubiliaus, vyksta atliekų judėjimas, kurį lemia ekonominiai svertai. „Ir iš Vokietijos, kurioje sąvartynai brangūs, dalis atliekų atvežama į Lietuvą“, – tvirtina „Ekobazės“ vadovas.
Tiesa, tikslių duomenų, kokia dalis atliekų perdirbama Lietuvoje, o kiek jų išvežama užsienin, šiuo metu nėra. Viena aišku, kad kol kas Lietuvoje perdirbama tik maža dalis atliekų, nes apie 80 proc. jų toliau smirsta sąvartynuose.
Galbūt į sąvartynus keliaujančių atliekų šiek tiek sumažės, jei dalis perdirbti netinkamų atliekų bus imta masiškiau ruošti antriniam kurui ir jos bus deginamos. “Visa Europa mato tokią perspektyvą ir mūsų „Akmenės cementas“ ketina pradėti deginti iš atliekų gautą kurą, o „Fortum Klaipėda“ gali deginti ir mažiau kaloringas atliekas, nei reikia cemento gamykloms“, – apibendrina K.Kubilius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.