Terminą, kada paskelbs, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę, ši Vyriausybė nukėlė jau šeštą kartą.

Jei būtų surengtos sprendimų vilkinimo varžybos, dabartinė Lietuvos Vyriausybė neabejotinai užimtų prizinę vietą. Pavyzdžiui, kad tiek vilkintum Visagino atominės elektrinės klausimą, reikia specialių gebėjimų. Iš pradžių Lietuvos visuomenei žadėta, kad atsakymas, statysime naują atominę elektrinę ar nestatysime, bus duotas iki 2012 m. gruodžio, vėliau – iki 2013 m. vasario, tada – iki kovo, paskui žadėta atsakymą duoti gegužę, galiausiai ši data nukelta iki rugsėjo. Dabar, kai rugsėjis artėja prie pabaigos, šio klausimo apskritai stengiamasi neliesti, o tiems, kurie paklausia, paprastai atsakoma: “Kur jūs taip skubate? Mes nežadėjome galutinio sprendimo paskelbti rugsėjį – sakėme, kad tai bus rudenį. Be to, kai viskas taip neaišku, kai neaiški partnerių pozicija ir nežinoma, ar naują pasiūlymą pateiks “Hitachi”, tikėtina, kad galutinio atsakymo teks palaukti.”
Šiaip jau visuomenę, verslo partnerius, darbuotojus labiausiai erzina vadovai, vadinami trintukais, kurie vis kažką kalba, žada, trina, niekada nepasakydami nei taip, nei ne, ir kurie lemia neapibrėžtumą. Regis, tokia ir dabartinė mūsų Vyriausybė ar bent didžioji jos dalis: kažką kalba, mekena, kabinasi prie smulkmenų, bet tikslaus atsakymo ir sprendimo nesulauksi.
Prezidentė ragina Vyriausybę kuo greičiau apsispręsti dėl naujos branduolinės jėgainės, Visagino miestas taip pat kviečia nedelsti, bent kažkokio aiškumo nori japonai, estai ir latviai, Lietuvos visuomenė irgi laukia atsakymų, iš ko mes pirksime ar kaip gaminsimės elektros energiją po 2020 metų, bet visiems vietoj atsakymo ant padėklo atnešamas minėtas neapibrėžtumas.
Kaip nors vis tiek bus, pagyvensim – pamatysim. Bet jei mes taip elgsimės, dauguma laukiančiųjų numos ranka: nerimti tie lietuviai ir jų valdžia beviltiška, tai gal geriau su jais neprasidėti ir neturėti jokių bendrų stambių projektų. Kad po Visagino atominės elektrinės projekto užuomazgų skeptiškai į mus žvelgs ir japonai, ir estai, net abejoti neverta.
Galima sakyti – na, ir tegul žiūri, koks mums skirtumas. Mums svarbiausia neužsikabinti milijardinio akmens po kaklu, nes ateities kartos mus prakeiks. Bet tada premjerui ar energetikos ministrui taip ir reikėtų pasakyti – Visagino atominės elektrinės mes nestatysime, ir išvardyti priežastis bei galimas pasekmes, jei nestatytume. Arba, priešingai, jei nusprendžiame statyti, vėlgi tai pasakome tiesiai šviesiai, su visais argumentais. Nes jei pasirinksime buvimą pusiau nėščiosios pozicijoje, tada mūsų praradimai bus patys didžiausi, ir daugelyje sričių. Tuomet ir 2016 metais atsidusime, jog dar 1991–1992 m. Vyriausybės sakė, kad Lietuvai būtina siekti energetinio savarankiškumo, ir net numatė būdus bei priemones, tačiau iš tų siūlymų įgyvendinta praktiškai niekas nebuvo ir mes energetine bambagysle vis dar tebesame susieti su Rusija.
Ir dar. Vartotojams svarbu žinoti, kad ir 2020, ir 2022, ir 2025 metais didžiumą elektros energijos pirksime iš kitų valstybių. Ir mokėsime tiek, kiek mums pasakys. Tiesa, ir šiuo metu didžiąją dalį elektros energijos perkame iš Rusijos, tačiau dabar aplinkybės palankios, bet po keleto metų situacija gali pasikeisti, nes elektros poreikis, tikėtina, bus didesnis, o pasiūla gali būti mažesnė. Nebent elektrą pirktume iš Baltarusijos atominės elektrinės.