Įmonę „Biržų duona“ galima vadinti tikru šeimos verslu: ji atkurta tėvo, modernizuota sūnaus ir bendram darbui sutelkusi daugelį šeimos narių. Čia puikiai dera vyresniųjų patirtis ir jaunųjų entuziazmas.

Sovietmečiu „Biržų duona“ priklausė valstybei, o po nepriklausomybės atkūrimo, sunkiai sekantis prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, ji buvo atsidūrusi ties bankroto slenksčiu. Nuo to ją išgelbėjo Viktoras Kurganovas, tada įsigijęs į skolas įklimpusią įmonę. Dabar ši įmonė dirba pelningai ir vis ryškėja Lietuvos verslo žemėlapyje.
„Šią įmonę gerai pažįstu daugiau nei dešimtmetį. Manau, tai ne tik viena progresyviausių įmonių Lietuvoje, bet ir puikus pavyzdys, kaip iš mažos regioninės įmonėlės galima greitai išaugti į visos šalies mastu svarbią bendrovę, įsitvirtinančią ir užsienio rinkose“, – taip „Biržų duoną“ apibūdina Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius Giedrius Bagušinskas.
Ši bendrovė, itin svarbi savo kraštui (pernai Biržų savivaldybės buvo nominuota kaip didžiausia indėlininkė į rajono biudžetą), giriama už inovatyvumą. „Biržų duona“ gali pasigirti, kad pastangos modernizuoti gamybą buvo įvertintos: aštuntą kartą vykusiame Lietuvos inovacijų centro kartu su Pramonininkų konfederacija bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizuojamame nacionaliniame konkurse „Inovacijų prizas 2012“ ji nugalėjo „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje. Šis apdovanojimas jai suteiktas už gebėjimą efektyviai susieti lietuviškas duonos gamybos tradicijas ir naujausias technologijas.
„Mes iki šiol duoną maišome su tuo plikiniu ir raugu, kuriam reikia devynias valandas fermentuotis. Džiaugiamės, kad tai išlaikėme, nors daugelis pramoninių kepyklų to nedaro, nes tai, be abejo, reiškia papildomas sąnaudas. Užtat taikome naujoviškas kepimo technologijas“, – paaiškina A.Kurganovas.
Nors formaliai A.Kurganovas įvardijamas kaip „Biržų duonos“ komercijos direktorius, o oficialus vadovas yra jo tėvas Viktoras Kurganovas, tačiau pastaruoju metu visus svarbiausius verslo reikalus į savo rankas jau perėmęs sūnus. Taip pat jam dažniausiai priskiriami ir nuopelnai dėl įmonės inovatyvumo.
Keista, bet konkurentai, tarkim, didžiausios duonos gamintojos „Vilniaus duona“ rinkodaros skyriaus vadovas Edvinas Ambrukaitis, giria įmonę „Biržų duona“ ir jos vadovus už jų pastangas plėtoti duonos gaminių rinką Lietuvoje ir vartotojams pateikti naujų, skanių produktų. „Nors dydžiu ir gamybos mastais “Biržų duona” „Vilniaus duonai“ neprilygsta, žiūrime į juos kaip į garbingą konkurentą. Žmonės išmano, ką daro, – pripažįsta E.Ambrukaitis. – Didesnis dėmesys inovacijoms, investicijos į rinką greitai pasimato – jie tikrai nestagnuoja.“
Beje, pagyrimų sulaukia ne tik įmonė, bet ir pats A.Kurganovas, kuris, pasak A.Bagušinsko, moka pastebėti naujų galimybių pagerinti įmonės darbą ar papildyti produkcijos asortimentą. Taip pat, jo manymu, daug prie sėkmės prisideda ir gera atmosfera įmonėje. „Su Andriumi bendrauti paprasta, nėra jokio susireikšminimo, ir darbuotojai jį pamatę tikrai neišsigąsta. Apskritai, sakyčiau, jis yra gana kuklus, santūrus žmogus“, – vertina A.Bagušinskas.
O E.Ambrukaitis A.Kurganovą apibūdina kaip kompetentingą, profesionalų, šiltai ir nuoširdžiai bendraujantį žmogų.

Pelnas skiriamas įmonei modernizuoti

Šiandien “Biržų duona” gamina netoli pusantro šimto skirtingų duonos, pyrago ir konditerijos gaminių, kuriuos parduoda ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalyse. Ateityje asortimentas dar labiau padidės: modernioje įmonės laboratorijoje nuolat eksperimentuojama su naujų gaminių receptūromis, kurias, beje, kuria patys biržiečiai. A.Kurganovo žodžiais, dar šiemet rinkai jie pasiūlys keletą naujų gaminių.
Kadangi visi didžiausi įmonės akcininkai yra šeimos nariai, niekada nekyla problemų dėl to, kad geri įmonės finansiniai rodikliai netampa akcininkams išmokėtais dividendais, o grįžta į įmonę investicijų į naujus įrenginius pavidalu. Pernai inovacijoms skirta apie 1,2 mln. Lt, o šiemet, jei planai nesikeis, ši suma gali viršyti ir 2 mln. Lt.
Viena naujausių investicijų leido įsigyti itin modernų automatinį duonos kepimo įrenginį, aptarnaujantį krosnis. „Duona krosnyse kepama ant akmeninio pado, kaip ir seniau. Aišku, jos jau modernios, kaitinamos dujomis, tačiau etapai, reikalingi duonai iškepti, ir yra aptarnaujami šio įrenginio. Jis pašauna duoną, o kai ši iškepa (dėl kompiuterinės programos jis „žino“, kada ją išimti), į tuščią vietą įdeda kitą. Tokį modernų įrenginį mes turime vieninteliai Baltijos šalyse“, – didžiuojasi A.Kurganovas.
Jo teigimu, įrenginiams vis tobulėjant, vienu metu galima ir nuo tradicijų nenutolti, ir našumą padidinti, ir darbą supaprastinti. Anksčiau daug kur tekdavo įsikišti žmogui, o dabar daug ką padaryti gali kompiuterinių programų valdomi įrenginiai.
Ponas Andrius pamini ir paprastesnius, bet taip pat naudingus įrenginius: „Štai turime automatinę spurgų kepimo sistemą, kuriai aptarnauti užtenka vieno žmogaus. Itališkų duonos lazdelių ~grissini~ gamybos procesas taip pat beveik visiškai automatizuotas. Produkciją fasuoja irgi kompiuterizuoti įrenginiai, na, ir miltų tiekimo sistema kompiuterizuota. Tad dabar žmonėms nebereikia nešioti miltų maišų.“
G.Bagušinskas kaip tik ir pabrėžia, kad ši įmonė nepaprastai imli rinkoje pasirodančioms naujovėms, iš Vakarų ateinančioms tendencijoms. „Tai labai sparčiai besimokanti įmonė. Jie ir patys kuria, ir greitai perima naujus produktus, pritaikydami juos Lietuvos rinkai, ir jų siūlomo asortimento plėtra labai sparti. Vis dėlto pabrėžtina, kad jie ne iš tų, kurie aklai vaikosi pelno, – jiems labai svarbu tradicijos ir kokybė, o tai padėjo įmonei išsikovoti gerą vardą“, – sako pašnekovas ir pamini, kad “Biržų duonos” gaminiai tikrai gerai vertinami rinkoje. Juk jų gaminamų prancūziškų karamelizuotų pyragaičių įvairiems renginiams ir priėmimams dažnai užsisako net Prancūzijos ambasada Lietuvoje.
Pats A.Kurganovas ypač didžiuojasi įmonės kepama rugine duona. „Esame bene vienintelė kepykla šalyje, kuri siūlo ruginės duonos, kepamos vien iš ruginių miltų. Daug kas sako taip pat kepantys ruginę duoną, tačiau pažiūrėjęs į sudėtį pamatai, kad ten dalis yra kvietinių miltų. Iškepti vien iš ruginių yra sunkiau“, – atskleidžia įmonės vadovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.