Inspektorių pričiuptos vokelius dalijančios įmonės darbo užmokestį paprastai padidina 30 proc. Tad jei ne mūsų šalyje paplitęs didžiulis
neapskaityto darbo užmokesčio mastas, Lietuvoje šiandien būtų ne tik didesnis oficialus vidutinis šalies atlyginimas, bet ir perpus mažiau
dirbančiųjų už minimalią bei mažesnę algą.

Oficialus darbo užmokesčio fondas 2012 m. Lietuvoje sudarė 34,8 mlrd. Lt, tačiau dar apie 10 mlrd. Lt sukosi šešėliniame fonde, kuriame
didžiąją dalį sudaro vokeliai ir nelegalios veiklos pinigai. Vadinasi, daugiau nei penktadalis visų Lietuvoje mokamų atlyginimų šiandien
atskaičiuojami nuslėpus mokesčius.
„Šis mastas yra didžiulis ir tai viena esminių priežasčių, kodėl esant santykinai aukštiems mokesčių tarifams mūsų biudžetas toks skurdus“, –
įsitikinusi vokelių paplitimo skaičiavimus pateikianti „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Vokelius dalija ir žinomų prekių ženklų įmonės

Paprastai Lietuvoje vokeliais su darbuotojais atsiskaito smulkios, nesiskelbiančios, kelių milijonų litų apyvartą per metus generuojančios
bendrovės. Vis dėlto kartais išmokėti neapskaitytų atlyginimų nevengia ir didesnės, ir žinomesnės įmonės. „Veido“ prašymu Valstybinės mokesčių
inspekcijos (VMI) sudarytame didžiausių neapskaitytų darbo užmokesčio sumų sąraše galima rasti ir žinomus prekių ženklus sukūrusių, ir
keliolikos milijonų litų apyvartą uždirbančių įmonių.Štai, pavyzdžiui, šiemet nutverta sostinėje išpopuliarėjusias „Crustum“
kepyklėles valdanti įmonė „Kepimo vizija“, kuri išmokėjo 45 tūkst. Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. O 2011 m. dėl planuoto sumokėti
25 tūkst. Lt neapskaityto darbo užmokesčio įkliuvo „Fokus pica“ picerijų tinklas. Abi šios bendrovės patenka į vieną rizikingiausių sektorių –
viešojo maitinimo, kuriame vokeliai smarkiai paplitę.„Tokia sistema viešojo maitinimo įstaigose, reikia pripažinti, egzistuoja todėl, kad darbo jėgos apmokestinimas yra didelis, o viešojo maitinimo sektoriuje būtent darbo jėgos sąnaudos sudaro didelę dalį – apie 20 proc. visų sąnaudų. Kituose sektoriuose galima didelė apyvarta,
galima didelę pelno maržą, nereikia tiek darbo jėgos įdėti, o pas mus visas darbas rankytėmis atliekamas“, – kodėl tarp viešojo maitinimo
įstaigų paplitusi ši piktnaudžiavimo forma, komentuoja restoranų „Žuvinė“ vadovė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos
narė Rūta Sakalauskienė.
Beje, įdomi detalė, kad iš šio sektoriaus bendrovių VMI daugiausiai mokesčių per šių metų pirmąjį pusmetį sumokėjo devynis „McDonald’s“
restoranus valdanti užsienio kapitalo bendrovė „Premium restaurants“ – iš viso 5,2 mln. Lt. Tokią sumą kartu sudėjus sumokėjo du didžiausi
lietuviški picerijų tinklai: 30 savų ir 12 franšizinių restoranų Lietuvoje turinti „Čili pica“ (beveik 2 mln. Lt) ir 22 picerijas
„Can-Can pizza“ bei tris savitarnos restoranus „Delano“ valdanti įmonė „Delano“ (beveik 3 mln. Lt).
Tarp didesnių VMI išskirtų vokelių dalytojų pastaraisiais metais atsiduria ir sporto klubą „PowerGym“ valdanti įmonė „New world order“,
ir Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte, įsikūrę Grožio namai „Sfinksas“. Vis dėlto kodėl bendrovės, įdėjusios nemažai pastangų, kad
vilniečius pripratintų prie savo prekės ženklo, neatsispyrė pagundai sutaupyti, rizikuodamos reputacija?
ISM universiteto “Executive School” rinkodaros strategijos ir valdymo programų vadovė Kristina Maikštėnienė komentuoja, jog įmonės rizikuoja
manydamos, kad niekas nesužinos, arba įsitikinusios, kad taip elgiasi visi. „Tai nėra pateisinama ir tokios įmonės pasižymi trumparegišku
požiūriu, nes šiais laikais vartotojai anksčiau ar vėliau sužinos, jei įmonė mokėjo algas vokeliuose, pavyzdžiui, internete apie tai parašys
buvę darbuotojai“, – kad tokia neteisėta praktika anksčiau ar vėliau įmonei pakenks, įsitikinusi K.Maikštėnienė.
Beje, beveik visos didžiausios nusižengėlės įtaiko ir tipinį vokelių mokėtojo portretą. „Pirma, dažniausiai tai būna nedidelė įmonė, kurioje
mažiau darbuotojų. Antra, tai įmonė, kuri didelę dalį pajamų gauna grynaisiais, parduodama prekes ir paslaugas gyventojams. Tai būdinga tam
tikros ekonominės veiklos įmonėms – viešojo maitinimo, statybos ir remonto, automobilių remonto, keleivių vežimo (privatūs vežėjai, taksi
įmonės). Taip pat į šią kategoriją patenka visa smulkiųjų paslaugų teikimo sritis – kirpyklos, grožio salonai“, – apibendrina VMI
viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Pasitaiko, kad šiai pagundai neatsispiria ir didesnės įmonės. Viena didžiausių pastaraisiais metais nustatyto neapskaityto darbo užmokesčio
sumų tenka padangų perdirbimo bendrovei „Metaloidas“, kurioje dirba 136 darbuotojai, o apyvarta 2011 m. siekė apie 18 mln. Lt. Ši įmonė
darbuotojams vokeliuose sumokėjo 112 tūkst. Lt.

Kaip Lietuvoje iš tiesų kyla atlyginimai

Iš viso nuo 2006 m. inspekcija nustatė daugiau nei 500 darbdavių, kurie mokėjo oficialiai neapskaitytą darbo užmokestį. Tiesa, nuo 2006 m., kai
buvo įdiegtas VMI pasitikėjimo telefonas, inspekcija sulaukė apie 6500 pranešimų dėl vokelių mokėjimo atvejų, tačiau, A.Klerausko tvirtinimu,
tik 20 proc. pranešimų pateikiama konkreti ir dalykiška informacija. Kitais atvejais informacija nepakankamai konkreti ar pranešėjai savęs
neidentifikuoja, atsisako bendradarbiauti rengiantis patikrinimui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.