Vėl skambančios Visagino atominės elektrinės statybai palankios kalbos gali reikšti ir tikrą valdančiųjų norą atgaivinti Lietuvai bei visam Baltijos regionui strategiškai svarbų projektą, ir įprastą šiai Vyriausybei norą dar labiau vilkinti galutinį sprendimą dėl atominės energetikos ateities.

Prieš tris savaites iš Energetikos ministerijos pasklidusi žinia, kad netrukus Vyriausybei bus pristatyta apibendrinta Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos įmonių bei Japonijos koncerno „Hitachi“ pozicija dėl pagerinto Visagino atominės elektrinės projekto iš pradžių didelio susidomėjimo nesukėlė. Viena, niekam ne paslaptis, kad energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius nuo pat pradžių buvo VAE projekto plėtojimo entuziastas. Antra, lygiai niekam ne paslaptis, kad ministro entuziazmas jau greitai metai, kai dūžta į socialdemokratų ir jų premjero Algirdo Butkevičiaus nenorą tęsti, kaip jiems regisi, „konservatorių projekto“. Ypač kad socialdemokatų vadovybėje sėdi atviri Rusijos energetikų interesų lobistai.
Tad buvo galima tikėtis, kad, pristačius naują, kaip vasarą žadėjo už energetikos projektus atsakingas „Hitachi“ viceprezidentas Koji Tanaka, pagerintą VAE statybos finansavimo projektą, iš Vyriausybės tradiciškai pasigirs pasvarstymai, esą dar daug klausimų tebėra neatsakytų, tad reikia sukurti dar kokią darbo grupę ir, svarbiausia, dar atidėti atsakymą. Nors vasarą Vilniuje viešėjusiam tam pačiam K.Tanakai buvo pažadėta, kad atsakymas bus rugsėjo mėnesį. Vietoj to rugsėjį „Hitachi“ iš A.Butkevičiaus išgirdo, kad spalio mėnesį prasidės nebe politikų, o specialistų lygio diskusijos dėl projekto. Suprask – tuo metu politinis sprendimas dėl VAE projekto likimo Vyriausybėje bus priimtas, o kadangi po jo vyks specialistų diskusijos, tai politinis sprendimas turėtų būti teigiamas.
Tačiau spalis atėjo, o Vyriausybėje tebekalbėta apie tai, kad reikėtų surengti trijų Baltijos šalių premjerų pasitarimą ir dar pasitarti. Tai A.Butkevičiui įprastas elgesio modelis, tikintis, kad kiti partneriai (o latviai ir estai jau atvirai kalbėjo, kad VAE projektas žlugęs, nes Lietuvoje tam nėra politinės valios, Lenkijos vyriausybė savo atsakyme Lenkijos Seimui irgi teigė, jog po Lietuvos premjero vizito Varšuvoje tapę aišku, kad Vilniuje nėra jokio apsisprendimo ir aiškumo), neapsikentę metus laiko trunkančio akių muilinimo, išeis iš VAE projekto patys, tad jam teliks, kaip dėl „Chevron“, skėstelėti rankomis ir pasakyti, kad čia ne jis ir Vyriausybė kalti, čia kiti taip netikėtai nusprendę.
Staiga spalio 11-ąją kažkas pasikeitė. Tądien Vilniuje vykusiame simpoziume “ES Rytų partnerystė ir Rytų Azijos saugumo situacija” Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka netikėtai viešai atsiprašė Japonijos užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų biuro generalinio direktoriaus pavaduotojo Norio Maruyamos už tai, kad Lietuvos Vyriausybė taip ilgai delsia duoti atsakymą „Hitachi“ dėl VAE projekto ateities. Pasak B.Juodkos, dėl to kalta Vyriausybių kaita, referendumas, bendro aiškumo trūkumas, „bet greitai Vyriausybės sudės taškus šiuo klausimu“.
Nežinia, ar B.Juodka šį, neabejotinai puikų, diplomatinį žingsnį padarė asmeniškai, ekspromtu, ar iš anksto suderinęs su Vyriausybe, bet žinant, ką japonų bendravimo kultūroje reiškia viešas atsiprašymas ir kaltės prisiėmimas, kartu pasižadant ištaisyti padarytą klaidą, galima sakyti, kad jeigu ir dabar Vyriausybė numuilins atsakymą „Hitachi“, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui teks pasidaryti charakirį, priešingu atveju Japonijos akyse Lietuva įgis amžiną negarbingos melagės reputaciją.
Vis dėlto po šio atsiprašymo prasidėję įvykiai leidžia daryti kol kas atsargią prielaidą, kad B.Juodkai charakirio darytis neteks. Pirmadienį premjeras A.Butkevičius, aiškiai paveiktas masinės kritikos dėl pradangintų šimtamilijoninių „Chevron“ investicijų į skalūnų dujų paiešką, ėmė skelbti, esą ekspertų išvados, kad vilkinant sprendimą dėl VAE „Hitachi“ pati išeis iš atominio projekto, tėra pasakos.
Kitą dieną po šio premjero pareiškimo energetikos ministras J.Neverovičius pristatė pagerintą VAE projektą (kuris, pasak viceministro Aleksandro Spruogio, jau yra konkurencingas) Seime ir buvo gana palankiai išklausytas. Iš karto po to ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, ir Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys prabilo, kad reikėtų surengti dar vieną referendumą dėl Visagino atominės statybos, kuris galėtų paneigti pernykščio referendumo patarimą nestatyti atominės.
Pabrėžtina, kad K.Daukšys (šiaip jau irgi nuo pradžių palankiai žiūrėjęs į VAE projektą) formulavo, jog be referendumo negalima pradėti statybų, taip tarsi sakydamas, kad sprendimas – statyti atominę elektrinę – jau priimtas ir dabar valdantieji tik ieško būdo, kaip paversti „blogą konservatorių atominį projektą“ į „gerą socialdemokratų atominį projektą“ ir grįžti prie jo „išsaugant veidą“.
Beje, sprendimo uždelsimas, motyvuojant „veido išsaugojimu“, japonams turėtų būti labai suprantamas. Tarp žaliųjų ir atsinaujinančių išteklių energetikos lobistų kilusi isterija, esą valdantieji atsimeta nuo pernykščių pažadų nestatyti atominės ir atsižvelgti į referendumo rezultatus, tarsi irgi liudija, kad posūkis atominio projekto atgimimo link yra rimtas.
Kita vertus, tas VAE projekto saistymas tiek su Lenkijos įtraukimu, tiek su nauju referendumu, gali būti tik dar vienas valdančiųjų bandymas apdumti partnerius, ypač menant „Chevron“ investicijų istoriją. Premjeras A.Butkevičius irgi visą laiką amerikiečiams žadėjo, kad jis už investicijas, bet nė piršto nepajudino, kad įtikintų ar priverstų saviškius netrukdyti „Chevronui“. Kas garantuos, kad jis, nutarus rengti antrą referendumą dėl VAE, agituos už atominę energetiką?

Žinant, ką japonų bendravimo kultūroje reiškia viešas atsiprašymas, kartu pasižadant ištaisyti klaidą, galima sakyti, kad jeigu ir dabar Vyriausybė numuilins atsakymą „Hitachi“, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui B.Juodkai teks pasidaryti charakirį.