Jaunimo nedarbo tema – viena labiausiai aptarinėjamų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Tačiau ją aptarinėjant prasprūsta vis daugiau klaidingų mitų, spekuliacijų ir manipuliacijų. “Veidas” pakalbino daug dirbančių jaunuolių, kurie tvirtina, kad susirasti darbą Lietuvoje nėra labai sudėtinga, – tereikia šiek tiek sumažinti savo reikalavimus ir degti noru dirbti.

Nekilnojamojo turto agentas, projektų vadovas, programuotojas, klientų vadybininkė ir radijo stoties reporterė, kino, garso ir scenos įrenginių specialistas, pokerio lošėjas, taip pat ir nuosavą verslą plėtojantis jaunuolis… Tai darbai, kuriuos dirba mūsų kalbinti jaunuoliai, studentai.
„Iš tiesų vertinimai, kad jauniems žmonėms mūsų šalyje trūksta darbo, tėra migloti mitai, kuriais bandoma pateisinti savo nesugebėjimą įsidarbinti, – pabrėžia studentas bei programuotojas Egidijus Ramonas. – Tiesiog reikia suvokti, kad darbdavys pats neprašys studento atvykti į darbo pokalbį, jei šis nerodys noro. Manau, dauguma žmonių tai pamiršta ir per greitai pasiduoda bei nusivilia.“
Egidijui pritaria personalo atrankos ir paieškos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius, tvirtinantis, jog būtina suvokti, kad darbo paieška taip pat yra darbas. Be kita ko – sunkus ir reikalaujantis daug pastangų. „Visai natūralu, kad pirmą kartą darbo ieškančiam studentui ne itin sekasi. Tuomet jaunuoliai labai greitai nuleidžia rankas ir dėl savo nesėkmių kaltina darbo rinką, baisius darbdavius, galiausiai visą Lietuvą, kurioje neva neįmanoma gyventi. Tai nėra teisinga.“
Baimė suklysti, neatitikti didelių darbdavio reikalavimų ir, žinoma, išankstinis nusistatymas, kad rasti darbą esą nepaprastai sunku, dažnai užkerta kelią sėkmingoms paieškoms. Juk savimi ir savo gebėjimais nepasitikintis žmogus niekaip neprivers juo pasitikėti ir darbdavio.
„Jaunuoliui, neturinčiam, patirties, poros mėnesių paieška yra visiškai normalus laiko tarpas. Stengiantis, domintis darbo rinka ir pačiam keičiantis, darbą tikrai pavyks rasti. Ypač šiuo metu, tai yra lapkritį ir gruodį, nes šie mėnesiai darbo rinkoje tikrai aktyvūs“, – tvirtina K.Blaževičius.
Jo žodžius patvirtina ir Lietuvos darbo biržos (LDB) naujausi statistikos duomenys: ši rudenį darbo paklausa tikrai didėjo ir tebedidėja. Tarkime, rugsėjį darbdaviai įregistravo 30,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 8,4 proc. daugiau negu rugpjūtį, o teritorinės darbo biržos į darbo rinką sugrąžino beveik 31 tūkst. darbo ieškančių žmonių. O juk kai yra daugiau laisvų darbo vietų, tai ir jaunimo galimybės įsidarbinti padidėja.

Studentų patirtis: jei esi darbštus ir žinai, ko nori, darbo paieškos tikrai neapkars

Lietuvoje daugėja manančiųjų, kad jaunimas gali tikėtis tik gana prastų darbų, o studentai – apskritai nekvalifikuotų darbų. Tačiau tokie vertinimai vėlgi dažnokai prasilenkia su realybe.
Ne naujiena, kad informacinių technologijų (IT) sritis šiuo metu yra viena perspektyviausių darbo rinkoje, o vidutinis atlygis čia gerokai viršija vidutinį Lietuvos darbo užmokestį. Kadangi IT specialistų trūkumas verčia priimti į darbą ir mažiau patyrusiu asmenis, šioje srityje durys atsiveria ir studentams. Todėl jau pirmaisiais mokslo metais įsidarbinti nutarusiam Vilniaus kolegijos programų sistemų antrakursiui Egidijui Ramonui darbo paieška neprailgo. Nors, kaip pasakoja vaikinas, dauguma darbdavių pirmenybę teikė darbo patirties turintiems ir visą darbo dieną dirbti galintiems asmenims, tai nenumušė studento entuziazmo susirasti darbą.
„Jau pirmo kurso antrąjį pusmetį elektroniniu paštu iš įmonės UAB „Idamas“ gavau atrankinę užduotį, kurią įvykdžiau dar tą patį vakarą. Kitą dieną buvau pakviestas į darbo pokalbį ir sužinojau gerą naujieną – mano užduotis tiksliausiai atitiko įmonės reikalavimus, todėl buvau priimtas į darbą be jokių dvejonių, – pasakoja antrakursis E.Ramonas, šiuo metu einantis PHP programuotojo pareigas. – Dirbu gana įvairų darbą, susijusį su interneto puslapių kūrimu, programavimu. Kuriu naujus internetinius modulius ir modifikacijas, taisau paliktas klaidas bei saugumo spragas.“
Kitas mūsų pašnekovas, viešuosius ryšius Socialinių mokslų kolegijoje studijuojantis trečiakursis Arturas Stukala dirbti pradėjo taip pat vos įstojęs į aukštąją mokyklą. Ieškoti darbo jį paskatino finansiniai sumetimai. Vaikinas džiaugiasi, kad net pirmasis bandymas įsidarbinti buvo sėkmingas: „Žinau, kaip sunku tėvams išlaikyti studentą Vilniuje, ir dar tokį kaip aš… Todėl nusprendžiau išbandyti jėgas: nusiunčiau savo CV į nekilnojamojo turto agentūrą „ReBank“ ir buvau pakviestas į pokalbį. Įsidarbinti, kaip dabar atrodo, buvo labai lengva. Manau, tai lėmė mano bendravimo įgūdžiai ir lankymasis Mindaugo Vidugirio seminaruose, kuriuose to moko.“
Tuomet dar pirmakursiam studentui buvo suteikta darbo vieta Gedimino prospekte, kompiuteris, telefonas, reikiamos žinios, visa teisinė pagalba ir pavydėtinas atlygis.
Dar vienas dirbančio ir perspektyvaus jaunuolio pavyzdys – Mykolo Romerio universitete teisę studijuojantis labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ projektų vadovas Ignas Rusilas, šiuo metu koordinuojantis projektą „Misija Sibiras“. Vaikinas nuo paauglystės dalyvauja įvairioje nevyriausybinių organizacijų veikloje, tad šioje srityje nėra naujokas.
„Jau būdamas penkiolikos metų turėjau savo NVO, kurioje vykdžiau įvairius kultūrinius, edukacinius jaunimo užimtumo projektus. Kai atvažiavau studijuoti į Vilnių, jau turėjau sukaupęs šiek tiek patirties, todėl gavau nemažai darbo pasiūlymų. Kai buvau pakviestas prisidėti prie komandos „Jauniems“ ir koordinuoti projektą „Misija Sibiras“, ilgai nedvejojau. Manau, nesuklysiu teigdamas, kad tai ne tik vienas didžiausių, bet ir prasmingiausių jaunimo projektų Lietuvoje“, – mielu darbu džiaugiasi jaunuolis ir priduria, kad čia jo pareigos yra labai įvairiapusiškos: nuo dokumentų pildymo iki projekto idėjų kūrimo ir jų įgyvendinimo.