Audrius Bačiulis
Arši Loretos Graužinienės kritika Dalios Grybauskaitės atžvilgiu nepajėgė pastebimai pakenkti prezidentės populiarumui visuomenėje, užtat pačios naujosios Seimo pirmininkės reitingai smigo į dugną.
Išsisprendė bene didžiausia pastarųjų dviejų mėnesių intriga: kaip prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingus paveiks aršus naujosios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės puolimas?
Nuo pat spalio 3-iosios, kai tik Seimas Viktoro Uspaskicho valia įgijo naują vadovę, tikriausiai nebuvo savaitės be L.Graužinienės išpuolių ar kritikos prezidentės adresu. Iš karto po išrinkimo pažadėjusi, kad nuo šiol Lietuva bus valdoma kitaip, L.Graužinienė kibo į darbą. Nauja šukuosena ~a la~ prezidentė, nauji, D.Grybauskaitės stilių kopijuojantys kostiumėliai, naujas, valdingas, prieštaravimų nepripažįstantis prezidentinis tonas iš Seimo tribūnos. Regis, projekto „Seimo pirmininkė Graužinienė“ autoriai manė, kad sukurdami „Grybauskaitę Nr.2“ jie pasiūlys priimtiną alternatyvą tikrosios D.Grybauskaitės gerbėjams, ypač provincijoje, tarp mažesnių pajamų ir menkesnio išsilavinimo žmonių, dar nuo kolchozų laikų išsiilgusių tvirtos rankos vadovo.
Išėjo atvirkščiai. Kaip iš kolchozo buhalterės nepadarysi finansų ministrės ir Europos Komisijos komisarės, taip ir iš L.Graužinienės nepadarysi antros D.Grybauskaitės. Netgi Seimo pirmininkė iš jos neišėjo, tik jos karikatūra Lavretė Gryzūnienė, kaip L.Graužinienę netruko pakrikštyti „Aktualų“ aštrialiežuviai. Ką L.Graužinienė tikrai sugebėjo pakeisti, tai nevykėlę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, kurios jau spėję pasigesti interneto šmaikštuoliai ir “memų” kūrėjai nedelsdami kibo į darbą.
Regis, patyčios socialiniuose tinkluose ir nišinėse televizijų laidose L.Graužinienei didelio įspūdžio nedaro. Gal ji jų nemato, gal nesugeba suvokti jų įtakos viešajai nuomonei, gal mano, kad jos esami ir numanomi rinkėjai nemoka naudotis internetu, o per televiziją žiūri tik muilo operas ir rusiškus kanalus? O gal ji tiesiog neturi kur dingti nuo kartą V.Uspaskicho nubrėžtos elgesio linijos? Tiesą sakant, esmė ne tai, kodėl L.Graužinienė taip elgiasi, o tai, ko ji tuo elgesiu siekia ir ką pasiekė.
Šiandieninis L.Graužinienės siautėjimo Seimo pirmininko poste rezultatas triuškinantis. Tiesa, ne jos taikiniu pasirinktos prezidentės D.Grybauskaitės, bet pačios L.Graužinienės atžvilgiu. Lapkričio 13–20 d. „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kaip sakė tyrimų centro direktorius Vladas Gaidys, parodė, kad teigiamai naująją Seimo pirmininkę vertina tik kiek daugiau nei 20 proc. apklaustųjų, užtat neigiamai ją vertinančių – daugiau nei 50 proc.!
Visi apklausos skaičiai rašant šį tekstą dar nebuvo žinomi (jie buvo paskelbti tik kitą dieną šeštadienio „Lietuvos ryte“), tad tiksliai pasakyti, koks tarpas skiria L.Graužinienės vietą reitingų lentelėje nuo dugno, dar nebuvo galima. Bet akivaizdu, kad ji jau šiandien yra atsidūrusi tarp blogiausiai vertinamų Lietuvos politikų, tad apie kokią nors L.Graužinienės konkurenciją su D.Grybauskaite ar galimybę nuvogti bent dalį šios populiarumo net kalbos negali būti.
Lygiai negalima manyti, kad kažką išlošė pirmininką į pirmininkę pakeitusi Darbo partija: tas pats „Vilmorus“ tyrimas rodo, kad “darbiečių” populiarumas toliau krinta, o jų balsus žeriasi jau ne tik socialdemokratai su “Tvarka ir teisingumu”, bet netgi konservatoriai.
Toks “darbiečių” balsų persiskirstymas “tvarkiečių” naudai davė kitą, gana netikėtą rezultatą: vienos politinės jėgos užsakytas, jos vidaus naudojimui skirtas numanomų kandidatų į prezidentus galimybių tyrimas parodė, jog “Tvarkos ir teisingumo” lyderis Rolandas Paksas turi daugiau galimybių būti D.Grybauskaitės varžovu, nei visą laiką tokiu laikytas premjeras Algirdas Butkevičius. Gali būti, tai paaiškina, kodėl pastarasis staiga prabilo, kad jo sprendimas dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose gali nesutapti su partijos sprendimu (nors lig šiol visada kalbėdavo atvirkščiai), ir patapo karštu D.Grybauskaitės gynėju nuo L.Graužinienės išpuolių, grasinant surengti prezidentei apkaltą.
Bet gali būti, jog L.Graužinienės projekto autoriai ir neplanavo, kad ji gali tapti lygiaverte varžove D.Grybauskaitei ar netgi paskutiniu momentu pakeisti oficialų Darbo partijos kandidatą prezidento rinkimuose Artūrą Paulauską (pabrėžtina, kad šis, nors rinkimų kampanija oficialiai pradėta, oficialiai savo kandidatūros dar neregistravo ir netgi vengia vadintis kandidatu į prezidentus).
Neatmestina galimybė, kad vienintelė L.Graužinienės paskirtis – savo isterišku elgesiu ir piktu bobišku priekabiavimu prie bet ko, kad ir ką darytų prezidentė ar jos patarėjai, išvesti D.Grybauskaitę iš kantrybės, išprovokuoti atsakomąją kritiką ir suteikti pagrindą antraštėms: „Prezidento rinkimai virto turgaus bobų rietenomis“ ir panašioms. Matyti, kad bent jau dalis nuo seno kritiškai D.Grybauskaitės adresu nusiteikusių apžvalgininkų bei žiniasklaidos atsotovų jau dabar nevengia minėti „Grybauskaitės ir Graužinienės ginčų“, nors šiuose dalyvauja tik viena jų – Seimo pirmininkė.
Tuo tarpu prezidentė paniekinamai tyli, nors, žinant jos charakterį, ši tyla turėtų jai kainuoti nemažai nervų ląstelių. Ypač kai L.Graužinienės vadovaujamas Seimas tai kėsinasi atimti iš jos teisę spręsti tiek generalinio prokuroro, tiek kitų teisėsaugos institucijų vadovų atleidimo klausimus, tai pradeda kvailas lenktynes, kas skubiau pasirūpins tos teisėsaugos persekiojamų žurnalistų teisėmis.
Vienai intrigai išsisprendus prezidentės naudai, iš karto užgimė kita: ar D.Grybauskaitė sugebės išlaikyti bent išorinį ramumą iki sausio–vasario mėnesių, kai jau bus galima visu smarkumu pradėti rinkimų kampaniją, o Seimas bus išėjęs pavasario atostogų? Ar vis dėlto ji pratrūks anksčiau, nes iš Seimo pirmininkės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko (galima sakyti, iš V.Uspaskicho) kabinetų diriguojamas puolimas prieš ją ir jos patarėją Daivą Ulbinaitę dėl galimo slaptos VSD pažymos apie informacinį karą, rengiamą prieš D.Grybauskaitę, stiprėja kas savaitę.
Kol kas, kaip rodo minėtas „Vilmorus“ tyrimas, darytas dienomis, kai pratrūko Seimo narių kaltinimai D.Ulbinaitei, pastebimos įtakos D.Grybauskaitės populiarumui tai nedaro. Tiesa, jis šiek tiek smuktelėjo, bet lygia greta smuktelėjo ir jos artimiausio konkurento A.Butkevičiaus populiarumas, tad tai gali būti tiesiog bendra laikina tendencija, o ne VSD pažymos skandalo pasekmė. Nors gali būti ir kitaip. Tačiau norint daryti išvadas teks palaukti gruodžio mėnesio reitingų.
L.Graužinienės siautėjimo Seimo pirmininko poste rezultatas triuškinantis – neigiamai ją vertina daugiau nei pusė Lietuvos visuomenės.
geras straipsnis ko labiausiai bijojau tas neivyko turiu galvoj bobu kara
Grauziniene partiniu mokyklu nebaiginejo ir is amerikos niekas jos nedeportavo, o grybauskaite? Lietuviai yra unikaliai debilna tauta – issirinko prezidentu komuniste-melnikaite kuri eme alga is rusu dar tada kai visa Lietuva jau kvepavo nepriklausomybe. Lietuviam svarbiausia kad grazi, gal kad su sijonu, gal dar kas, o kad tai gali buti rusu statytine tai smulkmena )) Ir as lietuvis, deja…
Beje, Baciuli, straipsniu protingu tau rasyti is gamtos neduota, geriau daryk ka sugebi geriausiai – isgerk viskio ir pasok mums pasilipes ant stalo. ok? aciu tau kad tu esi ))
…balsus žeriasi … netgi konservatoriai.
Jums to nenorint , bendram keikūnų chore Tėvynės sąjungos adresu suskamba lyg ir pridengta , bet galimai numanoma antipatijos gaidelė : netgi konservatoriai !
Koks cia delfinis lietuvis uzsuko viskuo nepatenkintas pralinksmek brolau
Lietuvis – matyt Vaišvilos literatūrinis pseudonimas. Tik jis vienas gali tiek daug kaltinimų pažerti prezidentei. Tačiau besmegenė perekšlė ir jos išsidirbinėjimai jam visai neužkliūva.
Ponia Grauziniene teigiamai vertina kiek daugiau nei 20% apklaustuju,- raso ponas Baciulis. Jei p. Grauzinine ir toliau taip elgsis, tai jos palaikymas gali nukristi iki pono Kubiliaus lygio. Idomu ar Baciulis, naudodamas apklausu rezultatus kaip argumenta supranta visa situacijos ironija? O gal autorius tiesiog stokoja ironijos jausmo, kad taip savo buvusi sefa p. Kubiliu pakisineje?
Nežinau tokio biografijos fakto, kad Prezidentė partinius mokslus baigusi. Ten kiek viešai žinoma, yra dirbusi partinėje mokykloje. Prezidentę ir aš vertinu įvairiai, bet daugiau teigiamai nepaisant kai kurių jos žodžių ar veiksmų sukeliamų prieštaringų išvadų. Tačiau, kad jinai kažkieno agentė, tai jau labai girdėta kai buvo kalbama apie Lansbergį irgi visais būdais jį juodinant. Ir kuo jis tiktai nebuvo! Bet niekas to faktais nepatvirtino apie jo ryšius su KGB tik nuolat kurstė aistras kaip dabar daroma Grybauskaitės atveju. Bet jau tokios kai kurių komentatorių būdo ypatybės: tėkštels mėšlo ir po to prauskis lyg būtum juo susitepęs. Patarčiau skaityti E.Lucaso knygas, kuris rašo kaip veikia Rytų šalies spec. tarnybos. Gal akys atsivers? O gal pats esate jų samdinys, siekiantis skleisti neigiamą įvaizdį visuomenėje apie konkretų žmogų? Juk tarnybos dirba ir taip…
Susidomejusi perskaitau visus p. Baciulio straipsnius, kiek randu internete. Idomi analize, teisingi pastebejimai del ,,bobu karo” bandymo sukelti, bet nepavyksta. Ir gerai, dar labiau gerbiu tvirta Prezidentes valia ir Duok Dieve jai sekmes. Niekaip nesuprasiu Seimo elgesio del Venckienes. Kaip ja galima vadinti Seimo nare ? Ninsensas, absurdas. Sita niekadeja kuo greiciau sutvarkytu, tuo tautai geriau. Nyku ziureti I seimunus ,,drasius”… Jie purvina valstybes ruba, o juk visi turim ji saugoti, Lietuvoj ar Cikagoj…
Ir vel laboranto padejejas, stengiasi itikti debyliaus isrinktajai ir tatos projektui…
Jeigu, dar save vadini žurnalistu, ir turi šiek tiek sarmatos, tai kuo greičiau keisk šią garbingą profesiją, netik benradarbiai gėdijasi, bet ir mums šio žurnalo skaitytojams gėda , kad gerą žurnalą dergia tokie nevyėliai,
nesąmonė lyginti Gryzunovos ir A.Kubiliaus bei jo koalicijos nei reitingus, nei proto ar inteligencijos lygį. Gryzunova yra tikra kaimo boba ir tokia liks amžiams, nors ją ‘dailina’ visokie visažistai ir modeliuotojai ir Viktara, o dabar ir mūsų visų pinigai..Jos protelio indeksas lygus nuliui, tad lyginti dar ir su Prezidente, tikra nesąmonė.Tai sovietinės valstybės vadovės pavyzdys, kokių matėme LTSR laikais per visus 50 metų. Tad sovietiška žurnalistika dvelkiantys pono Bačiulio palyginimai tikrai niekam tikę, nelabai tikiu, kad sąmoningai parinkti.