Socialdemokratai, prieš porą mėnesių vieningai balsavę už Loretos Graužinienės skyrimą Seimo pirmininke, turėtų suvokti, kad provincijos buhalterės žaidimai užsienio politika prezidentei Daliai Grybauskaitei pakenkti negali, užtat Lietuvai jau tampa pavojingi.

Nežinia, dėl ko penktadienį labiau sopėjo galvą Lietuvos politikams, ypač atsakingiems už šalies užsienio politiką, – dėl Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus siekio išsiderėti iš Europos Sąjungos porą dešimčių milijardų eurų mainais į parašą ant Asociacijos sutarties, ar dėl Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizito Latvijoje?
V.Janukovyčius, tegu ir nepateisino ES bei jai pastarąjį pusmetį pirmininkavusios Lietuvos vilčių ir Asociacijos sutarties nepasirašė, tačiau tai buvo prognozuojamas, nieko pernelyg nenustebinęs Ukrainos prezidento sprendimas. Juoba iš V.Janukovyčiaus pusės aiškiai argumentuotas, kartu nurodant, kad derybos nėra baigtos ir ateityje sutarimas įmanomas. Tad nors ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir kitos svarbios ES galvos kritikos Vilniuje V.Janukovyčiui nepagailėjo, veiksmai iš abiejų pusių neperžengė diplomatijoje priimtinų ribų.
Tačiau galima kirsti lažybų, kad niekas ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje nebūtų drįsęs garantuoti, jog nuvykusi į Baltijos Asamblėjos posėdį Rygoje Seimo pirmininkė L.Graužinienė nepadarys kokių nors pareiškimų, dėl kurių vėl tektų raudonuoti Lietuvos diplomatams. Ypač po to, kai dėl ciniškų „Maxima Latvia“ vadovo pasisakymų, atsiribojant nuo vienoje iš parduotuvių įvykusios tragedijos, sukėlusios ir Valdžio Dombrovskio vyriausybės griūtį, santykiai tarp Latvijos ir Lietuvos įkaito iki raudonumo. O paskui pasirodė pranešimas, kad įtampą tarp šalių švelninti ėmėsi prezidentai Andris Bėrzinis ir D.Grybauskaitė.
Kas galėjo garantuoti, kad ir Rygoje L.Graužinienė, siekdama pasirodyti aktyvesnė užsienio politikos žaidėja nei D.Grybauskaitė, nesurengs tokio pat skandalingo spektaklio kaip praėjusį trečiadienį Kijeve?
Jei praėjusį pirmadienį kas būtų pasakęs, kad Seimo pirmininkė gali atšaukti kelis mėnesius rengtą ir derintą oficialų vizitą į Jungtinę Karalystę ir, pasičiupusi porą Seimo vicepirmininkų, nieko nederindama, tiesiog, kaip sakoma, „ant durniaus“ nulėkti į Kijevą Lietuvos vardu pašnekėti opozicijos mitinge, sukelti diplomatinį skandalą ir išstatyti Lietuvą pajuokai tiek prieš Ukrainos valdančiuosius, tiek prieš opozicijos politikus, niekas nebūtų patikėjęs. Taip, L.Graužinienė protu niekada neblizgėjo, taip, nuolat nusišneka, taip, po išrinkimo Seimo pirmininke siaubingai pasikėlė ir, praradusi tikrovės jausmą, ėmė rimtai įsivaizduoti esanti svarbiausia Lietuvos vadovė. Bet kad šitaip?! Bet kuris politologas ar apžvalgininkas, paprašytas įvertinti tokią galimybę, būtų atsakęs, kad tai neįmanoma ir neįtikėtina.
Ką gi – dabar žinosime, kad norint prognozuoti L.Graužinienės veiksmus reikės stebėti, kokius juokus jos adresu laido „Facebook“ aštrialiežuviai. Šie, nugirdę, kaip „darbiečiai“ siūlo D.Grybauskaitei pasekti Valdo Adamkaus pavyzdžiu ir važiuoti į Kijevą paremti Ukrainos proeuropietiškų jėgų surengto mitingo prieš prezidentą V.Janukovyčių, priešingai nei rimti apžvalgininkai, visiškai teisingai prisijuokavo, kad ten pažaisti Lietuvos vadovės nulėks L.Graužinienė. Netrukus po to internetą užplūdo filmukai su Maidane rusiškus žodžius iš lapuko sunkiai “slebizavojančia” Seimo pirmininke, kuriai netrukus į burną buvo įdėtas jau legendiniu tapęs „Konsti-tu-ti-taa“ repas. Būtų juokinga, jei nebūtų gėda. Ypač po to, kai šio L.Graužinienės benefiso Maidane apstulbinti susitikimus su ja atšaukė ne tik Ukrainos Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas, bet ir opozicijos parlamentarai.
Įsivaizduojate, kaip turėjo jaustis Kijeve dirbantys Lietuvos diplomatai, kuriems, iškviestiems pasiaiškinti dėl Lietuvos Seimo pirmininkės veiksmų, teko formaliai ar neformaliai aiškinti Ukrainos diplomatams, kad L.Graužinienė Kijeve atsidūrė iš esmės privačiai, nederinusi savo kelionės nei su Prezidentūra, nei su Užsienio reikalų ministerija, nei su Vyriausybe? Neįsivaizduoju, kokius apibūdinimus L.Graužinienės atžvilgiu tuo metu vartojo diplomatai, siekdami išsaugoti bent kokius Lietuvos Seimo orumo likučius, bet nesunkiai įsivaizduoju, ką jie kalbėjo tarpusavyje, išėję iš Ukrainos užsienio reikalų ministerijos.
Tai ir yra šioje istorijoje bjauriausia – prisidirbo į Kijevą nulėkusi provincijos buhalterė, bet visa gėda tenka ne jai, o Lietuvai. Nes kaip įtikinti ukrainiečius, kad visas vizitas į Maidaną – tai tik vienos susireikšminusios parlamentarės, likimo ironija tapusios Seimo pirmininke, išsidirbinėjimas, neturintis nieko bendra su oficialia Lietuvos užsienio politikos linija dėl Ukrainos derybų su Europos Sąjunga, jeigu ją atlydėjo net du Seimo vicepirmininkai? Vienas, Gediminas Kirkilas, – nuo svarbiausios valdančiosios Socialdemokratų partijos, neseniai buvęs premjeru, kitas – nuo opozicijos, liberalas Petras Auštrevičius, buvęs vyriausiasis euroderybininkas ir kandidatas į prezidentus. Savo esme tai buvo aukščiausio lygio Seimo delegacija, nors ir neturinti absoliučiai jokių įgaliojimų.
Beje, L.Graužinienės skrydžio į Kijevą motyvaciją atgaline data dar galima suvokti, tačiau klausimas, kokio galo kartu su ja vyko ir solidumo pridėjo du patyrę politikai ir diplomatai – G.Kirkilas ir P.Auštrevičius, lig šiol tebėra be atsakymo. Vieni sako, esą du užsienio politikos profesionalai važiavo tam, kad Kijeve prižiūrėtų L.Graužinienę ir visais būdais švelnintų jos daromą žalą. Bet pasiklausius jųdviejų, jau grįžusių į Vilnių, nerišlių pasiaiškinimų, kažkaip nesinori tikėti šia versija.
Nori nenori į galvą ateina mintys, kad G.Kirkilas kadaise premjeru buvo daromas skandalingojo Darbo partijos veikėjo Jono Pinskaus pirtelėje. O kai P.Auštrevičius 2004-aisiais kėlė savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, jam paramą suteikė ne kas kitas, o pats Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Tas pats, kurio padavimu L.Graužinienė tapo Seimo pirmininke ir kuris dabar siūlo džiaugtis, kad ji važiavo į Kijevą įkalbinėti Ukrainos eiti į Europą.
Vis dėlto nereikia pamiršti, jog L.Graužinienė Seimo pirmininke tapo ne todėl, kad V.Uspaskichas pasiūlė jos kandidatūrą, o todėl, kad už ją balsavo Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai. Jei ne jų balsai, Seimas šiandien neturėtų šios savo gėdos. Socialdemokratai L.Graužinienę pastatė – jų atsakomybė ir ją nuimti iš pareigų. Ir daryti tai reikia skubiai, nes kai Seimo pirmininkė nuskris ir ką nors prišnekės Maskvoje arba Varšuvoje, tai daryti bus per vėlu.

L.Graužinienė tapo Seimo pirmininke ne todėl, kad V.Uspaskichas pasiūlė jos kandidatūrą, o todėl, kad už ją balsavo Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai.