Šiais metais Lietuvoje įvyko negirdėtas dalykas: pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją verslo įmonė savo lėšomis pastatė ir bendruomenei padovanojo 18,4 mln. Lt vertės pramogų ir sporto areną.

Pasirodo, ir Lietuvoje verslas gali nuoširdžiai rūpintis vietos bendruomene, o ne tik susitelkti į pelno siekimą. Pasirodo, ir pas mus yra išties socialiai atsakingų verslininkų, nuoširdžiai norinčių pagerinti aplinkinių gyvenimo kokybę, o ne vien naudojančių socialinius projektus kaip rinkodaros priemonę.
Tuo patikėti šiais metais mums leido įmonė „Lifosa“, spalį įteikusi Kėdainių rajono bendruomenei analogų Lietuvoje neturinčią dovaną – naują pramogų ir sporto areną. Beje, pastačiusi areną įmonė nepasiliko sau jokių privilegijų, pavyzdžiui, nemokamų vietų tribūnose, ir netgi nebandė iš šio žingsnio gauti verslo pasaulyje įprastos rinkodarinės naudos – pakrikštyti areną savo pavadinimu.
„Kai dovanoji daiktą, pretenzijų į jį nederėtų reikšti. Mačiau vienoje bažnyčioje lentelę, kad XIX amžiuje ją pastatė dvarininkas, tad sekdami tuo pavyzdžiu mes irgi užrašėme nedidukę lentelę, kad areną dovanojame Kėdainių bendruomenei“, – paaiškino „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Toks Lietuvoje negirdėtas žingsnis paskatino mūsų savaitraštį išskirti „Lifosos“ ir jos vadovo J.Dastiko iniciatyvą kaip vieną sėkmingiausių šiais metais.

Kaip įkalbėti akcininkus skirti 18,4 mln. Lt

Priminsime, kad arenos statybai ir įrengimui „Lifosa“ iš savo pelno skyrė 18,4 mln. Lt ir dar 3,8 mln. Lt turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio. Kėdainių rajono vadovai ir bendruomenė įsitikinę: didžiausi nuopelnai, kad ši arena iškilo Kėdainiuose, tenka ilgamečiam “Lifosos” vadovui J.Dastikui, jau daugelį metų besistengiančiam, kad rajone gyvenimo kokybė gerėtų.
Vis dėlto „Lifosa“ priklauso rusų koncernui „Eurochem“, tad kaip vadovui pavyko įkalbėti akcininkus tokią sumą skirti vietos bendruomenės reikmėms? Miesto vadovai pabrėžia, kad J.Dastikas tarp akcininkų turi tikrai didelį autoritetą: jie įsiklauso į sėkmingai įmonę vairuojančio vadovo nuomonę visais klausimais – tiek gamybos, tiek infrastruktūros kūrimo mieste.
Kita vertus, nemažai lemia ir akcininkų požiūris. Pasak paties J.Dastiko, pasaulyje priimta, kad kultūringi akcininkai iki 10 proc. įmonės pelno skiria visuomenei, – tokios politikos laikosi ir jaunas, turtingas, progresyviai mąstantis „Eurochem“ savininkas. Tad arena nebuvo vienkartinis gestas – jau šešerius metus iš eilės “Lifosa” Kėdainių savivaldybei skirdavo po 1,2 mln. Lt.
„Kasmet prašome leisti skirti bendruomenei mūsų pelno dalį, bet jei akcininkas to nenorėtų, tai ir neleistų. Pagrindinės jo nuostatos būdavo, kad siekiant neišmėtyti pinigų būtina remti sportą, sveikatos apsaugą ir švietimą, nes reikia, kad vaikas gimtų, augtų sveikas, sportuotų, būtų išsilavinęs, ir gal kažkada jis ateis dirbti į įmonę. Po to akcininkas priėmė sprendimą, kad tame rajone, kuriame veikia „Eurochem“ gamyklos, reikia statyti išliekamąją vertę turinčius objektus“, – pasakoja J.Dastikas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad akcininko galbūt ir nebūtų pavykę įtikinti skirti beveik 20 mln. Lt arenos statybai, nes pačioje pradžioje apie areną net negalvota. Ši istorija prasidėjo dar prieš penkerius metus, kai artėjant „Lifosos“ 45-mečiui J.Dastikas pasikvietė Kėdainių rajono vadovybę ir pasiūlė miestui milijono dolerių vertės dovaną. Apgalvoję įvairiausius variantus miesto ir įmonės vadovai nusprendė statyti areną ir kartu nuvyko papasakoti savo idėjos „Eurochem“ vadovams. „Lifosos“ akcininkai sutiko padengti pusę sumos, tačiau iškėlė sąlygą, kad kitą pusę duotų vietos valdžia. Savivaldybė tokių lėšų neturėjo, tad „Lifosa“ dėl dalies finansavimo kreipėsi į ES struktūrinius fondus, bet finansavimo negavo.