2005–2012 m.  – per aštuonerius metus -  renovuota 500 daugiabučių. Aplinkos ministerija žada, kad po tiek bus užbaigiama renovuoti kasmet.

„Pavasarį Lietuvoje bus masiškai statomi pastoliai ir pradedami darbai. Tad kitų metų pabaigoje turėsime šimtus renovuotų daugiabučių“, – žada aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Beliktų džiūgauti, kad pagaliau bus pasiektas proveržis sprendžiant šią problemą, opią ir visai valstybei, kasmet sumokančiai Rusijai devynženkles sumas už dujas, ir šildymo kainų prispaustiems daugiabučių gyventojams.

Tačiau ministro pažadai labai jau primena ankstesnės Vyriausybės vizijas, taip ir netapusias realybe. Pagal reklamuotą “Jessica” programą 2008–2012 m. Lietuvoje renovuoti vos aštuoni daugiabučiai. Tad kas teikia pagrindo tikėtis, kad proveržis šįsyk bus tikras?

Pradėta nuo kiauriausių daugiabučių

Kol premjeras Algirdas Butkevičius ir dauguma ministrų pirmus kadencijos metus koncentravosi į darbo grupių steigimą, taip lig šiol ir nepriimdami konkrečių sprendimų, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ėmėsi konkrečių darbų daugiabučių renovacijai išjudinti. Juolab atidėlioti laikas seniai pasibaigęs: nuo 2005 m. Lietuvoje renovuota beveik 500 daugiabučių – lašas, palyginti su renovuotinų skaičiumi, siekiančiu per 24 tūkst.

Renovacijos eigą išjudino 2013-ųjų pradžioje pradėta įgyvendinti nauja daugiabučių atnaujinimo (renovacijos) programa. Visos savivaldybės paragintos atrinkti neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus, šildymui suvartojančius daugiau kaip 150 kWh/m2 per metus. Per pirmą etapą atrinkta 840 namų.

Renovacijos procesai pajudėjo, tad suradus finansinių išteklių liepą savivaldybės paakintos teikti paraiškas antram programos įgyvendinimo etapui. Pirmame etape buvo laikomasi proporcingumo principų, o antrajame viskas priklausė nuo pačių savivaldybių iniciatyvos. Savivaldybės pasiūlė atnaujinti dar 1682 daugiabučius, Vilnius – net 211, Kaunas – 95, Marijampolė – 65, iš mažesnių savivaldybių Mažeikių rajonas – 82, Palanga – 57, Jurbarko rajonas – 50.

Šiuo metu pagal naują renovacijos programą suderinta 1270 investicijų projektų, iš jų gyventojai susirinkimuose pritarė jau 855-ių įgyvendinimui, arti pusės jau turi bankų pritarimą dėl finansavimo, dalyje pradėti statybos rangos darbų konkursai, o 155-iuose jau pradėti darbai.

„Kalbant apie artimiausius planus, pavasarį pastoliai stovės prie maždaug 500 šalies daugiabučių, o iki metų pabaigos jų dar padaugės. 2015 m. forsuoti renovacijos proceso neketiname, tad tikimės panašių skaičių. Tokie tempai leis atnaujinti nemažai daugiabučių, o tuo pačiu nebus didelio chaoso ir bus galima sistemingai prižiūrėti visą procesą”, – pasakoja renovacijos klausimus kuruojanti aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Nors renovuotinų pastatų dar begalė, vis dėlto reikia skaičiuoti valstybės finansines galimybes paremti šiuos procesus, galų gale, reikia pamatuoti ir statybinių organizacijų pajėgumą.

Beje, antrame renovacijos etape nedalyvauja tik dvi šalies savivaldybės – Ignalina, nes čia renovacija jau eina į pabaigą ir nebeliko ko renovuoti, bei Visaginas, kuris ketina pasinaudoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo lėšomis.

Išjudino nauja finansavimo tvarka

Renovaciją išjudino nauja jos finansavimo tvarka. “Anksčiau žmonių nėjo prikalbinti, nes jiems patiems reikėjo eiti paskolų į banką. Dabar – kitas reikalas. Be to, 40 proc. išlaidų dengia valstybė – nepalyginsi su ankstesniais 15 proc. Kol išsimokės už renovaciją, atnaujinto namo gyventojai už šildymą mokės panašiai tiek pat, kiek dabar, gal net 10 proc. mažiau. O po šešerių septynerių metų, kai renovacijos išlaidos atsipirks, šildymo išlaidos smarkiai sumažės”, – pranašumus vardija aktyviai renovacijos procese pagal naują tvarką dalyvaujančios Marijampolės meras Vidmantas Brazys.