Gintaras Sarafinas
Geras vadovas visada siekia augti, tobulėti, daryti gerus darbus bei rūpinasi, kad to siektų ir jo aplinkos žmonės.
Nors dauguma darbuotojų vadovams pavydi, iš tiesų pavydėti mažai yra ko. Ypač šiais laikais ir ypač Lietuvoje. Pirmiausia vadovams pavydima atlyginimų, premijų ir privilegijų, tačiau visi šie komponentai bent Lietuvoje ilgainiui mažėja. Vadinamųjų TOP vadovų algos, palyginti su 2007–2008 m., gerokai susitraukusios, premijos nurėžtos, tikrai daug brangių vadovų atleisti, o jų vietas užėmę sutinkantieji ir su kur kas mažesniais atlyginimais.
Užtai reikalavimai visiems vadovams nuolat didėja. Savininkai jiems kelia vis sudėtingesnius tikslus, darbuotojai prašo nesužvėrėti ir elgtis žmoniškai, klientai reikalauja maksimalios kokybės ir stulbinamo operatyvumo, rinkos, galimybės ir technologijos keičiasi taip pat neregėtu greičiu, efektyvumą reikia nuolat didinti ir dar besikeičiančioje rinkoje būtina pastebėti naujas galimybes. Nes jei apsnūsi, tai po kurio laiko beliks užsikasti. Visa tai lemia, kad vadovų kaita tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje itin didelė.
Kas tokiame dinamiškame pasaulyje vadovui svarbiausia? Tiesiog išlikti žmogumi, netapti ciniku ar šių laikų vergvaldžiu. Tai, žinoma, minimalūs tikslai. Bet juk tikslai gali būti ir maksimalūs, tarkime, tapti iškiliu ar net didžiu vadovu. Ar daug Lietuvoje pažįstate iškilių vadovų? Drįstu prognozuoti, kad ne. Dauguma darbuotojų džiūgauja, jei jų vadovas bent jau padorus.
Patys vadovai aiškina, kad visiems geras nebūsi: jei būsi gerai vertinamas akcininkų, tada dantį grieš darbuotojai, jei įtiksi klientams, tada kabinėsis mokesčių inspektoriai, jei pasieksi maksimalų efektyvumą, tai atmosfera darbovietėje ir kolektyve bus užnuodyta.
Sunku patikėti, bet yra vadovų, kurie sugeba pasiekti, kad visi būtų patenkinti. Ir šiais laikais, ir Lietuvoje. Šiemet “Veido” organizuojamame Metų vadovo konkurse pirmą vietą užėmė “Tele2″ vadovas Petras Masiulis, o antrą – „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė. Jiems kažkaip viską pavyksta suderinti: šių įmonių apyvarta ir pelnas auga, klientų daugėja, efektyvumas didžiulis, taigi akcininkai patenkinti.
Patenkinti ir darbuotojai, nes jiems mokami tikrai geri atlyginimai, taikoma nemažai motyvacinių priemonių, atmosfera šiuose kolektyvuose gera ir net buvusiems darbuotojams neapsiverčia liežuvis kalbėti apie vergovines sąlygas. Ne mažiau svarbu, kad patenkinti ir klientai. O kai kalbama apie “Tele2″ – ir konkurentų klientai, nes lietuviai už mobilųjį ryšį apmoka vienas mažiausių sąskaitų visoje Europos Sąjungoje. To pasiekti P.Masiuliui buvo tikrai nelengva.
Jokių pretenzijų nei priekaištų neturi ir valstybė bei mokesčių mokėtojai, nes mokesčius “Tele2″ sumoka tikrai didelius, o valstybės institucijų telefoninių pokalbių sąskaitos vėlgi “Tele2″ pastangomis gerokai mažesnės nei prieš keletą metų.
Negana to, abi aptariamos įmonės – dar ir išties socialiai atsakingos, prisideda prie visuomeninių projektų, stengiasi padėti vietos bendruomenėms.
Taigi, kad ir ką kalba kai kurie šių dienų vergvaldžiai (o jų šių laikų Lietuvoje, deja, nemažai), mūsų valstybėje įmanoma viską suderinti ir būti iškiliu vadovu. Tik bėda, kad norinčiųjų tokiais būti – nedaug.
Iš tiesų geras vadovas visada siekia augti, tobulėti, daryti gerus darbus ir rūpinasi, kad to siektų ir jo aplinkos žmonės. Tokius vadovus visi prisimena ir aptarinėja ir po dešimties, ir po penkiasdešimties, ir po šimto metų. Nes jie to verti. Ir Jūs tokiu vadovu galite tapti.
Bet kuo paaiškinti Tele- 2 ir Pildyk televizinės reklamos pigumą , neskoningumą ir įkyrumą ? Geriau mažiau populizmo , daugiau išradingumo ir meninės kultūros , – jei viskas įmanoma…