Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketverius metus Briuseliui buvo tarsi keiksmažodis. ES galingieji viliasi, kad po netrukus įvyksiančių Vengrijos parlamento rinkimų jis bus nušluotas nuo valdžios. Tačiau visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad taip neatsitiks, – V.Orbanas išliks valdžioje ir toliau erzins ES.

„Prieš mus šiandien yra du keliai: ateitis arba praeitis. Viskas labai paprasta – galime rinktis kurti ateitį arba grįžti prie postkomunistinio režimo“, – taip praėjusią savaitę kreipdamasis į visuomenę kalbėjo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Nepamiršdamas pabrėžti, kad iki jo pergalės 2010 m. socialistai Vengriją aštuonerius metus buvo paskandinę stagnacijos ir ekonominių nuostolių liūne.
Šis charizmatiškas, bet kartu savotiškas lyderis per ketverius valdymo metus iš tiesų sustiprino šlubuojančią Vengrijos ekonomiką, įvykdė daug socialinių reformų, tačiau tapo bene prieštaringiausiai vertinamu politiku Vakaruose, mat jis susipykęs su konstitucinėmis nuostatomis, be to, labai skeptiškai nusiteikęs Europos Sąjungos atžvilgiu. „Vengrija nebus Vakarų interesams paklūstanti pavaldinė“, – yra pareiškęs premjeras.
Tačiau pagrindinės opozicinės socialistų MSZP partijos lyderis Attila Mesterhazy atkerta, kad V.Orbanas yra dviveidis: „Dar pernai jis skelbė, jog Vengrija nebus Vakarų pavaldinė, bet pamiršo paminėti, kad už gerus pinigus ji pasiryžusi būti Rusijos pavaldinė.“ Tokiais žodžiais A.Mesterhazy kritikuoja praėjusį mėnesį Vengrijos vyriausybės priimtą sprendimą imti paskolą ir statyti atominę elektrinę su rusiškais reaktoriais.
Politikos analitikas Gaboras Torokas teigia, kad šių metų rinkimai Vengrijoje primena šaltąjį karą: „Tai rinkimai, primenantys šaltojo karo situaciją, kai apsišaudymų nevyksta, bet oponentų pasisakymai žymi visiškai skirtingas barikadų puses.“
Kiti politologai šiuos rinkimus laiko itin svarbiais ar net lemiamais, nes jeigu juos vėl didele persvara laimėtų centro dešinės partija „Fidesz“, ji dar labiau nustumtų centro kairiąsias partijas į antrą planą ir, tikėtina, suformuotų kažką panašaus į Lenkijos partinę sistemą, kai dėl įtakos varžosi dešiniosios pakraipos partijos. Tai suvokdamos opozicinės partijos susibūrė į koaliciją ir viliasi atgauti prarastas pozicijas.
Vis dėlto politikos analitikas Peteris Kreko nemano, kad šioms viltims lemta išsipildyti, mat Vengrijos visuomenė nepyksta ant dabartinės valdžios, o juk tik rinkėjų pyktis galėtų nulemti rokiruotę valdžioje. „Iš tiesų vyriausybė puikiai nuramino visuomenę ir sustiprino savo įvaizdį sumažindama elektros bei dujų kainas“, – sako politologas.

Pokyčių vyriausybė

Priminsime, kad 2010-aisiais „Fidesz“ šventė triuškinamą pergalę – tuomet ši partija laimėjo net du trečdalius visų parlamento vietų. Tai lėmė bent keletas veiksnių: valdžioje buvę socialistai per aštuonerius metus šalį gerokai nuvarė, partija „Jobbik” buvo pernelyg radikali (kai kurių vadinta net neonacistine), tad partijai „Fidesz“ lygiavertės alternatyvos nelabai ir būta.
Prieš ketverius metus naujoji vyriausybė pirmiausia ėmėsi stabilizuoti daugelį metų nesubalansuotą buvusią ekonomiką ir, „Reuters“ apžvalgininkų vertinimu, išgelbėjo šalį nuo Graikijos scenarijaus. Tačiau griežta taupymo politika ir įvairių šaltinių skylėtam biudžetui užkamšyti paieška sulaukė didelės kritikos. Mat ji iš tiesų buvo prieštaringa: iš pradžių nacionalizuotas 14 mlrd. JAV dolerių vertės privatus pensijų fondas, o vėliau finansų bei energetikos įmonės (kurių nemažai buvo užsienio kapitalo) papildomai apmokestintos tam, kad piliečiams būtų sumažinti mokesčiai. Nepaisant to, Vengrija ir šiandien išlieka viena labiausiai įsiskolinusių Vidurio Europos valstybių – jos nacionalinė skola siekia 80 proc. BVP.
Užtat kiti makroekonominiai rodikliai atrodo neblogai: BVP pernai išaugo 2,7 proc. ir viršijo ekspertų prognozes, o infliacija sudarė apie 1,7 proc.
Nors ekonominės V.Orbano reformos turi ir pliusų, ir minusų, teismų reforma ir peripetijos dėl Konstitucijos – tik daug minusų. Ir jos sulaukė išties didelės kritikos bangos tiek pačioje Vengrijoje, tiek Europos Sąjungoje. Iki V.Orbano Vengrijoje galiojo 1949 m. priimta ir 1989 m. tik pakeista Konstitucija. Ji buvo paskutinis dar komunistinio režimo laikotarpiu parašytas ir vis dar galiojęs dokumentas. Naujosios Konstitucijos turinys sukėlė nemažai ginčų su Europos Komisija, kuri naująją pagrindinį įstatymą apibūdino kaip „galintį pažeisti ES teisės aktus“.
Dėl centrinio banko veikimo tvarkos, teisėjų ir prokurorų pensinio amžiaus pakeitimo bei dėl žiniasklaidos įstatymo Europos Komisija buvo pradėjusi tyrimą, nes buvo daroma prielaida, kad šie „Fidesz“ priimti sprendimai galbūt pažeidžia demokratinius ir teisinius principus. Nors įsiplieskęs konfliktas ir buvo išspręstas, V.Orbanas Europos Sąjungą ne kartą apkaltino dvejopų standartų taikymu, nes, jo nuomone, naujoji Vengrijos konstitucija ES buvo nepriimtina iš principo dėl jos vertybinio turinio – paramos tradicinei šeimai, gyvybės apsaugos nuo pat jos prasidėjimo, krikščioniškų tradicijų paminėjimo.

Opozicijos šansai menki

Siekdamos įveikti valdančiąją „Fidesz“ per netrukus vyksiančius parlamento rinkimus, centristinės ir kairiosios Vengrijos partijos šių metų sausį sutarė dėl Vieningojo aljanso. Jį sudaro socialistai (MSZP), Demokratinė koalicija, „Kartu-2014“ bei „Dialogas Vengrijai“ (E14-PM) ir Vengrijos liberalų partija. Po ilgų diskusijų nuspręsta, kad visą šį aljansą į rinkimus ves socialistų lyderis A.Mesterhazy.
Tiesa, Lenkijoje veikiančio Rytų studijų centro atstovai abejoja šio aljanso galimybėmis laimėti rinkimus: „Tikslas laimėti rinkimus buvo apsunkintas į sąrašą įtraukus Ferencą Gyurcsany (jis 2004–2009 m. ėjo ministro pirmininko pareigas), kurio įvaizdis iki šiol yra itin neigiamas ir kurį valdantieji bei piliečiai labiausiai kaltina dėl Vengrijoje sukeltos ekonominės krizės.“
Be to, nedaug lyderio savybių turi ir Vieningojo aljanso vedlys A.Mesterhazy – jis jaunas, turintis menką politinę patirtį, todėl tai taip pat gali atbaidyti rinkėjus.
Tačiau Budapešte teisę studijuojantis Vasilis Minchevas „Veidui“ teigė, kad nors kol kas centro kairiųjų koalicija per apklausas atsilieka, rinkimų rezultatų iš anksto spėlioti nederėtų: „2002-aisiais, po pirmosios V.Orbano kadencijos vyriausybėje, socialistai pergalę irgi išplėšė paskutiniu momentu.“
O kraštutinės dešinės partijos „Jobbik“ populiarumas šiandien panašus kaip 2010-aisiais – ribotas jos elektoratas yra nulemtas siauro politinių temų spektro. „Jobbik“ dažniausiai apsiriboja etninių nesutarimų klausimais, pavyzdžiui, čigonų nusikalstamumo ar vengrų tautinės mažumos kaimyninėse valstybėse problemomis“, – paaiškino V.Minchevas.
Nors britų „The Guardian“ „Jobbik“ partijos lyderį Gaborą Voną pavadino sėkmingiausiu Europos fašistu, „EU Observer“ teigia, kad ši partija jau bando savo retoriką sušvelninti, taip pritraukdama naujų rinkėjų balsų. Tačiau vargu ar šis žingsnis padidins partijos populiarumą, nes konkuruoti su dešinįjį politinį spektrą užpildančia „Fidesz“ – sudėtinga.