Savaitraščio „Veidas“ sukviesta komisija šiais metais savo balsus skyrė vadovams, sugebantiems savo įmones išvesti į priekį net ir labai konkurencingoje aplinkoje.

Jau keturioliktą kartą „Veidas“ skelbia Metų vadovą – žmogų, kuris ne tik sugeba sėkmingai konkuruoti ir auginti savo kompaniją, išsiskiria lyderystės sugebėjimais ir įžvalgiais sprendimais, bet ir orientuojasi į inovacijas, moka patrauklius atlyginimus darbuotojams bei palieka ryškų pėdsaką visuomenėje paremdamas reikšmingus socialinius projektus ir padėdamas tiems, kam to labiausiai reikia.
Kasmet Metų vadovą išrenka „Veido“ sukviesta komisija, kurią šiemet sudarė 12 narių – ekonomistai, finansų analitikai ir sėkmingų įmonių vadovai. Komisijos nuomonė lėmė, kad „Metų vadovu 2013“ tapo telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, šiai įmonei vadovaujantis jau 11 metų. 2000 metais įžengusi į rinką, kurioje jau buvo įsitvirtinę du žaidėjai, „Tele2“ ne tik atpigino įkainius už telefoninius pokalbius, bet ir žingsnis po žingsnio plėtėsi rinkoje, kol 2013 metais pirmą kartą tapo didžiausiu Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriumi ir pagal pajamas (2013 metais uždirbo 514,6 mln. Lt), ir pagal klientų skaičių (turi 1,8 mln. klientų). O juk šios kompanijos darbo pradžioje įvairūs lobistai gąsdino visuomenę, kad visi rinkos žaidėjai dėl „Tele2“ pasiūlytų įkainių bankrutuos ir Lietuva liks be mobiliojo ryšio.
Komisijos narių nuomone, „Tele2“ veikla turėjo nacionalinį efektą – ji palietė kiekvieną iš mūsų. „P.Masiulis – tas žmogus, kuris leido visai tautai sutaupyti labai daug pinigų. Dempinguodamas kainas jis smarkiai atpigino mūsų telefoninius pokalbius. Geras kapitalizmo principas, kuris per konkurenciją mažina paslaugos kainą“, – diskusijų metu atkreipė dėmesį komisijos narys ir pirmasis “Metų vadovo” konkurso nugalėtojas, „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Bumelis.
Komisijos darbe taip pat dalyvavęs ISM rektorius Nerijus Pačėsa pabrėžė, kad „Tele2“ indėlis svarbus ne tik kalbant apie kainą už pokalbius, bet ir technologinę plėtrą Lietuvoje. „Dėl trečio rinkos dalyvio technologinė plėtra buvo spartesnė negu būtų prie dviejų. Juk kiti du turėjo pozicionuotis kaip aukštesnės vertės kūrėjai ir investuoti daug į technologijas ir duomenų perdavimą“, – komentavo N.Pačėsa, pavadinęs „Tele2“ mobiliųjų operacijų „Ryanair“.
Verta paminėti ir gana aukštą „Tele2“ produktyvumo lygį, patrauklius atlyginimus bei indėlį į visuomenės gyvenimą. Pavyzdžiui, „Tele2“ pernai finansavo naujos „Jaunimo linijos“ savanorių grupės mokymus, skyrė lėšų VGTU Elektronikos fakultete atidaryti pirmąją Lietuvoje išmaniojo bevielio ryšio laboratoriją, prisidėjo iš dalies finansuodama elektroninių mokytojo pažymėjimų gamybą.

Sėkminga veikla priklauso ir nuo vadybinių inovacijų

Antrą vietą komisija skyrė „Mars Lietuva“ generalinei direktorei Aušrai Žemaitienei, įmonei vadovaujančiai penkerius metus. Gargžduose įsikūrusi konservuotą maistą gyvūnams gaminanti įmonė yra tarptautinio koncerno dalis, tačiau A.Žemaitienės vadovaujama bendrovė sugeba išsiskirti viso koncerno mastu. 2013 metais bendrovė, nepaisant didelio gaminamos produkcijos rūšių ir formatų skaičiaus (per 400), pasiekė didžiausią gamybos efektyvumą – 88 proc. ir tapo šio rodiklio lydere tarp analogiškų „Mars“ gamyklų Europoje. O štai remiantis inovatyvia įmonės technikos skyriaus darbuotojo idėja buvo sukonstruota ir pagaminta pakavimo sistemos įranga, tapusi vidiniu standartu, diegiamu ir kitose „Mars“ įmonėse.
„Metų vadovo“ konkurso komisijos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtino, kad apie A.Žemaitienę labai gerai atsiliepia ir „Mars Lietuva“ partneriai, ir tiekėjai, ir netgi darbuotojai, nors pastarieji tradiciškai Lietuvoje mėgsta pakritikuoti vadovus.
„Vadybine prasme „Mars Lietuva“ įmonėje įdiegta labai daug inovacijų. Jei ieškotume LEAN procesus geriausiai įsisavinusios kompanijos, ko gero tai būtų geriausias pavyzdys Lietuvoje. A.Žemaitienė kaip vadovė unikali tuo, kad viena vertus, kaip reikli vadovė sugeba pasiekti labai aukštus produktyvumo rezultatus ir kiekvienais metais juos kilstelėti, kita vertus, sugeba įdiegti aukščiausius vadybos principus. Tuo pačiu ir bendruomenėje ji labai aktyvi, o tai rodo aukštą asmeninę brandą“, – tvirtino N.Pačėsa.
Trečią ir ketvirtą  „Metų vadovo“ konkurso vietą surinkę po vienodą balų skaičių pasidalijo du vadovai – lazerių gamintojos „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius ir šaldytuvų gamintojos „Snaigė“ generalinis direktorius Gediminas Čeika.
A.Juozapavičius komisijos palaikymą pelnė dėl orientacijos į mokslinius tyrimus ir labai inovatyvių produktų, kurių net 95 proc. eksportuojama į Vokietiją, Japoniją, JAV, Kiniją, Didžiąją Britaniją. Be to, praėjusiais metais įmonė pasiekė didelį apyvartos šuolį – nuo 49,5 mln. Lt 2012 metais iki 65,7 mln. Lt 2013 m.
Tuo tarpu „Snaigė“ įvertinimo susilaukė dėl sugebėjimo atsitiesti po nesėkmių virtinės ir pastaruosius dvejus metus demonstruotos sėkmingos veiklos ypač konkurencingoje rinkoje. 2013 metais „Snaigės“ pelnas padidėjo keturis kartus, o pardavimai buvo didžiausi per ketverius metus. Komisijos narys, „Penki kontinentai“ generalinis direktorius Idrakas Dadašovas pabrėžė, kad tokiai įmonei išsilaikyti iki šių dienų ir sėkmingai veikti – didelis pasiekimas, nes daugybės panašių kompanijų, kurios kadaise buvo rinkos galiūnės, Lietuvoje jau nelikę.
„Įspūdį daro, kad dabar įmonė demonstruoja stabilumą ir pagaliau turi labai aiškią politiką, ko imsis šiandien, rytoj ir poryt. Akivaizdžiai matosi aiški strategija, ėjimas į pramoninių šaldytuvų rinką, kur daug didesnės maržos nei buitinių šaldytuvų rinkoje. Įmonė, buvusi duobėje, sugeba kelerius metus iš eilės augti, plėsti rinką, turėti pelno sudėtingoje nišoje – tam reikia stiprių vadybinių gebėjimų. Juk kai kiti gamintojai siūlo visą gaminių spektrą, „Snaigė“ pardavinėja tik vieną produktą, bet vis tiek sugeba konkuruoti“, – kandidatą apibūdino S.Besagirskas. Tiesa, įmonė susilaukė priekaištų, kad didelę apyvartos dalį vis dar uždirba su svetimu prekės ženklu.
Na, o penketuką užbaigia „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ generalinis direktorius Valentinas Stadalnykas, vadovaujantis įmonei 10 metų. Nors bendrovės tikslas buvo remontuoti traukinius, V.Stadalnyko vadovaujama komanda išvystė manevrinių lokomotyvų gamybą ir pradėjo savo produktus siūlyti ir užsienio kompanijoms.
Iš viso Metų vadovo konkurse šiais metais varžėsi 18 vadovų, iš kurių 15 pateko į antrą turą ir buvo pateikti komisijos vertinimui. „Veido“ prašymus kandidatų sąrašą patikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Creditreform Lietuva“. Antrame konkurso ture taip pat dalyvavo „Lietpak“ generalinis direktorius Pranas Kiznis, „EVP International“ generalinis direktorius Kostas Noreika, „Wilibox“ generalinis direktorius Jonas Sabaliauskas, „Baltec CNC Technologies“ direktorius Iridijus Švelnys, „NFQ“ grupės vadovas Paulius Insoda, „Daumantai LT“ generalinis direktorius Saulius Grinkevičius, „New Vision Baltija“ generalinis direktorius Evaldas Budvilaitis, „Naujoji Ringuva“ generalinė direktorė Jurgita Žilvinskaitė ir „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis.