Regbis Lietuvoje verčia naują savo istorijos puslapį. Moterų ir vyrų Europos čempionatai, siekis tapti trečia pagal populiarumą sporto šaka šalyje ir tikslas patekti į 2020 m. olimpines žaidynes – su tokiomis mintimis gulasi ir keliasi Lietuvos regbio bendruomenė.

Šiuo metu regbio bendruomenę, įskaitant žaidėjus, trenerius, teisėjus ir šios sporto šakos puoselėtojus, sudaro apie 2500 žmonių. Daug tai ar mažai? Masiškumas yra vienas esminių komandinių sporto šakų kriterijų, o regbis jau dabar atitinka Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) nustatytus standartus, todėl yra laikomas strategine sporto šaka.
Kalbėdama apie sportinius rezultatus, Lietuvos regbio federacija (LRF) planuoja kreivę aukštyn. Prieš kelerius metus Lietuvos regbio-15 rinktinė jau buvo patekusi į sporto žiniasklaidos antraštes, kai pasiekė ilgiausią per istoriją 18-os pergalių seriją ir net du kartus buvo pripažinta sėkmingiausia pasaulio rinktine. Po to prasidėję atoslūgis pamažu nueina į užmarštį, nes jėgas pergrupuoja ir regbio-15, ir regbio-7 rinktinės. Pastaroji būtent ir taikosi į olimpines žaidynes.

Ambicingi siekiai

Tarptautinis olimpinis komitetas prieš kelerius metus nusprendė grąžinti regbį į olimpinių žaidynių programą. Tiesa, Rio de Žaneire ir būsimose olimpiadų sostinėse varžysis ne didžiojo regbio-15, o gerokai mažesnio regbio-7 rinktinės. Šios atmainos skiriasi ne vien žaidėjų aikštėje skaičiumi: regbio-7 varžybos vyksta daug greičiau ir dinamiškiau, tad ir olimpinio turnyro nereikės rengti kelias savaites.
Lietuvos regbio-7 rinktinė gerą dešimtmetį kovojo su elitinėmis žemyno komandomis „Grand Prix“ divizione, bet pastaruoju metu užleido pozicijas. Viena priežasčių – objektyvi: regbį-7 paskelbus olimpine sporto šaka, dideles investicijas į jį metė didžiosios regbio šalys Anglija, Prancūzija, Škotija, Italija ir kt.
Šią vasarą lietuviai bandys grįžti į šią elito grupę, o sąlygos tai padaryti – labai palankios, nes lemiamas I diviziono Europos čempionato etapas vyks Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione.
„Tai realus tikslas. Daug metų žaidėme „Grand Prix“ divizione ir esame ne po sykį įveikę daugelį komandų. Lietuvoje padės ir namų sienos, ir žiūrovai, o ir rinktinę, kaip matome dabar, turėtume suburti neblogą“, – „Veidui“ sakė rinktinės žaidėjas Justinas Vasiliauskas.
Sugrįžimas į „Grand Prix“ divizioną – tik pirmas žingsnis. LRF vadovai nedrąsiai užsimena ir apie 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, tačiau esminis ir pagrindinis siekis – nuvežti regbio-7 vyrų rinktinę į 2020 m. žaidynes.
„Kaip yra sakęs Napoleonas, reikalauk neįmanomo – pasieksi maksimumą. Ši frazė net ne visai tinka mūsų tikslams. Jie, mūsų galva, yra realūs, tiesiog esame sudarę strateginį planą su daugeliu krypčių ir jo nuosekliai laikomės. Suprantame, kad olimpinį tikslą pasiekti nebus lengva, bet be tikslų daugelis darbų apskritai būtų mažai verti ir niekur nevedantys“, – pabrėžia LRF prezidentas Rytis Davidovičius.
Regbio-7 vyrų rinktinė jau dabar patenka tarp 15-os stipriausių Europos komandų. Kai kurie rinktinės žaidėjai rungtyniauja Prancūzijos, Rusijos, Anglijos klubuose, o pagrindiniuose šalies regbio centruose Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje auga nemažai gabaus jaunimo.
„Siekiame su savo rėmėjais pritraukti vis daugiau vaikų. Kuo didesnį pasirinkimą turėsime, tuo stipresnės bus mūsų rinktinės. Nors neturime didelio biudžeto, bet tai kompensuoja noras, entuziazmas ir turimų išteklių, kurie koncentruojami į kokybinį šuolį, paskirstymas“, – aiškina R.Davidovičius.

Pagarba artimui savo

Regbis didžiuojasi senomis ir realiai veikiančiomis tradicijomis. Regbininkams tikrai negalioja garsioji Niccolo Machiavelli frazė, kad tikslas pateisina priemones.
Suprantama, pergalės siekiama visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau šalia to lieka pagarba varžovams, teisėjams ir žiūrovams. Ilgametę regbio kultūrą puikiai atskleidžia ir vadinamasis trečiasis kėlinys, kai po kiekvienų rungtynių net ryškiausios žvaigždės lieka pabendrauti su varžovais ir žiūrovais. Dažnai ne tik bendraujama, bet ir pakeliamas simbolinis bokalas alaus.
Senomis tradicijomis didžiuojasi ir futbolas, tačiau, palyginti su regbiu, esama esminių skirtumų. Viena linksma istorija prieš mėnesį įvyko per „Heineken Cup“ (regbio čempionų lyga) rungtynes: teisėjas Nigelas Owensas vienam regbininkui garsiai suriko „Futbolo stadionas – už 500 jardų“. Kitaip tariant, futbolą apėmusi ginčų ir diskusijų su teisėjais mada regbiui yra visiškai nepriimtina ir netoleruojama.
Dar Oscaras Wilde‘as teigė, kad regbis yra džentelmenų žaidimas, kurį žaidžia chuliganai. Tačiau yra šiek tiek kitaip: nors regbininkai atrodo galingi ir grėsmingi, paties žaidimo filosofija lemia, kad iš stadiono po rungtynių ar treniruotės jie išsineša tik geras emocijas ir pozityvų požiūrį į juos supantį pasaulį.
„Šios tradicijos yra gyvos ir puoselėjamos. Su jomis supažindiname ir tėvus, atvedančius vaikus į treniruotes. Regbis iš šono galbūt atrodo šiurkštus žaidimas, bet tai yra tik viena šios sporto šakos pusė“, – aiškina LRF generalinis sekretorius Irmantas Kukulskis.
Regbio bendruomenė yra tarsi šeima ne tik Lietuvoje. Regbis – vienas populiariausių žaidimų, o regbio pasaulio čempionatai pagal žiūrimumą atsilieka tik nuo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos futbolo čempionatų. Tai didžiulė, milijoninė bendruomenė, kuri jaučia atsakomybę ir pareigą kitiems šeimos nariams.
Būtent dėl to Lietuvos regbio federacijai duris maloniai atidaro elitinių regbio valstybių žmonės. Pavyzdžiui, neseniai LRF pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vieno stipriausių Europos klubų „ASM Clermont Auvergne“ (Prancūzija) akademija. Be to, talentingus Lietuvos jaunuolius ketinama siųsti mokytis žaidimo paslapčių į Pietų Afrikos Respubliką, kitas regbio valstybes.
„Aikštėje vyksta kova, tačiau šalia jos nėra paslapčių. Niekas nebando nuslėpti savo pergalių recepto. Grandai noriai dalijasi savo patirtimi, net skiria tam tikrų išteklių, kad regbis populiarėtų visame pasaulyje“, – pastebi R.Davidovičius.