Didėja nekilnojamojo turto kainos, vėl perkamos prabangos prekės, investuojama į vertybinius popierius, akcijas ir pensijų fondus.

„Nuo sausio pradžios nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje padidėjo apie 7–10 proc.“, – teigia nekilnojamuoju turtu prekiaujančios UAB „Laurus real estate“ direktorius Justinas Vėželis.
Tokia yra žmonių reakcija į artėjantį euro įvedimą. Dauguma skubančiųjų pirkti dažniausiai ekonominės klasės butus įsitikinę, kad po euro įvedimo nekilnojamasis turtas brangs, o santaupos – nuvertės.
„Žinoma, oficialioji statistika nekilnojamojo turto kainų kilimo dar nerodo, visuomenė ją sužinos tik pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui, bet lapkritį, gruodį standartinis senos statybos ekonominės klasės dviejų kambarių butas kainavo 145 tūkst. Lt, o šiandien gerokai prastesnis kainuoja jau 155 tūkst Lt. Geresni butai, kainavę 150 tūkst. Lt, šiandien parduodami už 160–170 tūkst. Lt, – dėsto J.Vėželis. – Dar prieš pusmetį nediduką ekonominės klasės dviejų kambarių butą Šiaurės miestelyje geriausiu atveju parduodavome už 215 tūkst. Lt, o dabar tokių pačių butų savininkai be vargo randa pirkėją, mokantį 235 tūkst. Lt.“
Pašnekovas sako, kad šiandien, panašiai kaip 2003–2007 m., vėl renkasi pardavėjai, o ne pirkėjai. „Pardavėjas vėl karalius. Jis išklauso bent dešimties potencialių pirkėjų pasiūlymų ir parduoda tik sulaukęs geriausio, – tikina J.Vėželis. – Prieš keletą mėnesių, sulaukę kliento, prašančio surasti ekonominės klasės butą, ieškodavome pardavėjo ir siūlydavome apie 10 proc. mažesnę kainą, nei jis norėdavo, o šiandien tiek mūsų, tiek kitų agentūrų brokeriai, tarpininkaujantys klientams, ieško būsto ir siūlo jau apie 10–15 tūkst. Lt didesnę kainą, nei nurodoma skelbimuose.“ Antraip esą gerą pirkinį iš panosės nugvelbs kitas pirkėjas.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas pastebi, kad lygiai taip pat graibstomi ir naujos statybos būstai. Plėtotojai vėl nebespėja statyti – vėl perkami nebaigti butai.
Kuo pagrįsta lietuvių baimė dėl euro? Ar tikrai šiuo metu verta investuoti į nekilnojamąjį turtą? Ar tai nėra naujas burbulas? Kokių esama kitų galimybių saugoti pinigus nuo galimo nuvertėjimo dėl valiutų pasikeitimo? Kiek uždirbsime ir kokias gausime pensijas, kitas socialines išmokas, kai litą pakeis euras? Pagaliau kas išloš iš valiutų pasikeitimo?

Latvijoje būsto kainas išjudino ne euras, o milijonieriai iš Rusijos
„Veido“ žurnalistai, norėdami įsitikinti, kiek tiesos nekilnojamojo turto brokerių žodžiuose, patys apsimetė ieškantys buto ir nuvyko pasiderėti su keletu pardavėjų.
Nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas“ ieškojome tik skelbimų su nuoroda, kad parduodama be tarpininkų. Į akis krito keletas ekonominės klasės dviejų kambarių butų Žirmūnuose. Į vieną jų Tuskulėnų gatvėje užsukome. Jauna mergina pasiūlė nekreipti dėmesio į netvarką, esą mama, kurios butą ji su seserimi parduodanti, ką tik grįžusi iš ligoninės, tad nespėjusi apsitvarkyti. Nevardysime, ką matėme, pasakysime tik tiek, kad vaizdas baisus, remontas nedarytas nuo daugiabučio statybos ir parduodamas iš tiesų ne butas, o greičiau tik sienos, taigi reikėtų daryti brangų kapitalinį remontą.
Šeimininkės dukra už šį dviejų kambarių butą 1985 m. statybos plytiniame name pageidavo gauti 157 tūkst. Lt. Mėginome mušti kainą, nes pati pardavėja sutiko, kad butas remontuotinas, bet nesutiko su siūloma 150 tūkst. Lt suma. Girdi, ji jau turinti kelis klientus, kurie siūlo pirkti butą už 155 tūkst. Lt. Na, o galiausiai šį butą ji pardavė už 157 tūkst. Lt. Taigi pardavėjai šiuo metu iš tiesų karaliai.
Beje, kaip rodo VĮ Registrų centro duomenys, kyla ne tik butų, bet ir žemės sklypų bei namų paklausa ir kainos. Ypač smarkiai šoktelėjo žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Šiuos sandorius, tiesa, labiau skatino ne euro įvedimas, o nuo šių metų įsigalioję bei dar svarstomi ir papildomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai.
Pasak J.Vėželio, dauguma perkančiųjų nekilnojamąjį turtą taip siekia įdarbinti pinigus. „Po „Snoro“ ir Ūkio banko bankroto daugelis žmonių nusivylė ir ėmė ieškoti alternatyvų, – aiškina specialistas. – Didieji skandinavų kapitalo bankai iš esmės nebemoka palūkanų už indėlius, o ir dauguma žmonių nėra tikri, koks bus lito ir euro santykis, kiek nuvertės santaupos, tad traukia turimus pinigus iš kojinės ir perka tai, ką gali įpirkti, – dažniausiai ekonominės klasės būstus, kainuojančius iki 200 tūkst. Lt. O kadangi tokie butai paklausiausi, tai jų kaina labiausiai ir kilo.“
Beje, net 70 proc. viso nekilnojamojo turto pernai buvo nupirkta už grynuosius.
Šiuo metu išnuomojus butą Vilniuje uždirbama nuo 4 iki 8 proc. Kituose miestuose investicinė grąža iš nuomos siekia nuo 5 iki 11 proc. Tiesa, ten didžiausia bėda ta, kad sunku rasti klientų, norinčių nuomoti būstą ilgiau nei pusmečiui.
J.Vėželis svarsto, kad lietuviai skuba investuoti į nekilnojamąjį turtą, stebėdami tendencijas iki ir po euro įvedimo kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje. „Ten kainos iki euro įvedimo kilo palengva, o vėliau užsifiksavo ir liko“, – apibendrina brokeris.
Pasirodo, labiausiai nekilnojamojo turto kainos kilo kaimynių sostinėse – Rygoje ir Taline. Kai kuriuose Estijos sostinės mikrorajonuose nekilnojamasis turtas pabrango net apie 30 proc. Bet tokią situaciją suponavo tik gyventojų lūkesčiai: jei žmonės nepanikuotų ir nepultų pirkti, kainos nekiltų.
“Vis dėlto aš nekilnojamojo turto Latvijoje kainų kilimą labiau siečiau ne su euru, o su pirkėjų iš trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, antplūdžiu. Mat trečiųjų šalių piliečiai, įsigiję Latvijoje nekilnojamojo turto, gali gauti vizą laisvai keliauti po Šengeno šalis. Todėl kainų kilimą lėmė turtingi rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, o kai jie liovėsi masiškai pirkti, kainos liovėsi augusios“, – tvirtina UAB „Likmerė“, antrinės „Latvijas Finieris“ įmonės Lietuvoje, gamybos direktorius Tadas Kasmauskis.
Lietuvos prekiautojai nekilnojamuoju turtu taip pat pastebi, kad turtingi rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, nuo pernai rudens mūsų šalyje pradėję pirkti būstus, gerokai išjudino ir kilstelėjo kainas.

Pensininkai nerimauja, ar po perskaičiavimo nesumažės pensijos
Pernai, ypač metų gale, ėmė didėti ir prabangos prekių paklausa. Vėl pradėti pirkti prabangūs automobiliai, motociklai, žemės ūkio technika, namų ir buitinė technika. „Bet aš nemanau, kad įvedus eurą brangs prabangos prekės – brangūs automobiliai ar namų ir buitinė technika. Veikiau kils tik kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos, – svarsto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas. – Antra vertus, daugybė žmonių mano, kad euras turės teigiamos įtakos ekonomikai, tad jie dabar ir leidžia sukauptus pinigus laisviau. Pagaliau darbdaviams skundžiantis, kad jau kuris laikas stinga kvalifikuotos darbo jėgos, daugelis gyventojų tiki, jog algos didės, gyvenimo lygis kils.“
Ir iš tiesų, analizuojant įvairiuose specializuotuose pokalbių forumuose žmonių jauseną laukiant euro tampa akivaizdu, kad per pastaruosius penkerius–septynerius metus jie jau „suvažinėjo“ anksčiau išperkamąja nuoma įsigytus naujus automobilius, tad vildamiesi, kad po euro įvedimo jų algos suapvalės į geresnę pusę, vėl keičia senus “ratus” į naujus. Bet vėlgi šių prekių paklausos, o netolimoje ateityje, matyt, ir kainų didėjimas labiau sietinas su lūkesčiais.
Beje, kaimyninėje Latvijoje vyko panašūs procesai. Prieš euro įvedimą gerokai suaktyvėjo prabangos prekių, ypač prabangių markių automobilių, pirkimas.
Remiantis LBA duomenimis, šių metų sausį bankuose laikomų indėlių portfelis suplonėjo kone puse milijardo litų, tai yra 546 mln. Lt. Tiesa, LBA vadovybė šito nedramatizuoja, nes esą prasidėjus naujiems metams toks reiškinys gana įprastas.
Antra vertus, galima numanyti, kad dalis indėlius iš bankų pasiėmusių asmenų investuoja taip, kaip supranta: pirmiausia, kaip minėjome, perka nekilnojamąjį turtą, automobilius, kitą techniką arba tiesiog iš anksto keičia litus į eurus ir pasilieka juos namie.
Manoma, kad namie lietuviai turi apie 11 mlrd. Lt grynųjų pinigų.
Dalis gyventojų skuba keisti nacionalinę valiutą į eurus gerokai iki oficialaus Lietuvos banko pranešimo (kuris bus priimtas likus maždaug pusmečiui iki euro įvedimo), nes nežino, kokiu santykiu litai bus keičiami į eurus: ar tokiu kaip šiandien, tai yra 3,4528 Lt už vieną eurą, ar didesniu?
Ekonomistas Romas Lazutka jau anksčiau teigė, kad tokia skuba nėra protinga. Mat žmonės, turintys grynųjų pinigų ir juos laikantys tiek namie, tiek bankuose, negauna pajamų, indėliai nebepadengia infliacijos, o litus, ypač grynuosius, šiuo metu keičiant į eurus tenka mokėti dar ir keitimo mokestį. Taigi pralošiama dvigubai. O jei gyventojai esą palauktų, kol bus paskelbtas laikas, kada oficialiai litai bus pradėti keisti į eurus, nereikėtų mokėti keitimo mokesčio. Visi bankai keis litus į eurus valstybės nustatytu kursu. Taigi gyventojai patirs mažiau nuostolių.