Tik dešimt procentų vaikų Lietuvoje yra visiškai sveiki.

Per pastarąjį dešimtmetį vaikų sergamumas astma Lietuvoje išaugo dvigubai, regėjimo sutrikimais – daugiau nei dvigubai, cukriniu diabetu – 70 proc., klausos defektų padaugėjo taip pat 70 proc. Kone dvigubai pagausėjo ir nenormalios laikysenos atvejų.
Kiekvieną rugsėjo pirmąją į mokyklas susirenka vis mažiau sveikų vaikų. Visuomenės sveikatos specialistė Justina Klimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad šalyje ypač padidėjęs mokinių sergamumas regos bei skeleto – raumenų sistemos sutrikimais, bet kartu daugėja ir sergančiųjų kraujotakos bei kvėpavimo sistemų ligomis, nemažam nuošimčiui vaikų nustatomas aukštas kraujospūdis (tai būdingiau sulaukusiems brandaus amžiaus žmonėms). Visi šie negalavimai sudaro daugiau nei pusę visų moksleivius kankinančių ligų.
Kartu medikai skambina pavojaus varpais ir dėl vis ankstėjančio ligų bei sveikatos sutrikimų amžiaus. “Tarkime, ankstesniais laikais pirmasis akių pablogėjimas vaikus užklupdavo įprastai 5–7 klasėje, o dabartiniai mokiniai su šiais negalavimais susiduria jau 2–3 klasėje, kai kurie – ir darželyje“, – komentuoja vaikų ligų gydytoja Salomėja Ignotienė.
Jos žodžiais, labiausiai tai lemia pernelyg ankstyva vaikų pažintis su kompiuteriais, planšetėmis, kompiuteriniais žaidimais, neribotos valandos prie televizoriaus ir padidėjęs krūvis mokyklose. Prie to prisideda ir tėvų abejingumas, nes jie vaikus į poliklinikas atveda dažnai jau stipriai įsibėgėjus ligoms ar sveikatos sutrikimams. Bet ir kai tai sužino, nelabai susijaudina: tarkime, išgirdę, kad jų vaiko regėjimas prastas ir toliau blogėja, vis daugiau tėvų, užuot pradėję galvoti apie profilaktiką ar ligos progresavimo stabdymą, pareiškia, kad jų atžalos ateityje šias problemas išpręs pasitelkdamos lazerines operacijas. Kai toks požiūris, nieko keista, kad kas penktas moksleivis baigdamas vidurinę jau būna nosį pasibalnojęs akiniais arba nešioja lęšius.
Panašus vaizdas ir dėl kitų ligų. „Esame ir tarp pirmaujančiųjų pagal vaikų kvėpavimo takų ligas. Tai lemia net kelios priežastys. Viena, visos išsivysčiusios pasaulio šalys savo vaikus skiepija pneumokokine vakcina, tuomet vaikai serga daug mažiau. Antra, mūsų vaikai per mažai laiko praleidžia gryname ore“, – sergamumo priežastis išskiria Centro poliklinikos vaikų ligų skyriaus vedėja Laimutė Šumskienė.
Gali susidaryti įspūdis, kad tai tik gąsdinimai, tačiau vaikų ligų ir sveikatos sutrikimų daugėja iš tikrųjų dramatiškai. Dar vienas tai patvirtinantis pavyzdys – stuburo sutrikimai ir nenormali laikysena (ji gerokai prastesnė nei prieš dvidešimtmetį). Dėl netaisyklingos sėdėsenos mokykliniuose suoluose, per sunkių kuprinių jaunajai kartai krypsta stuburai, vystosi skoliozė (stuburas išlinksta į šoną), kiti skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai. Mokiniai pamiršo, kas yra mankšta, juda vis mažiau, ir jei ne fizinio lavinimo pamokos, kurių mokyklose šiandien vis dar per mažai, mokyklose turėtume jau visai didelę klipatų armiją.
Kaip rodo Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai, pasyviai leisti laiką vaikai mokosi iš savo tėvų: tam didelės įtakos turi sėslesnis jų laiko leidimas savaitgaliais, todėl vertėtų pagalvoti apie šeimos gyvenimo būdo keitimą į fiziškai kur kas aktyvesnį.
Pasak ortopedės traumatologės dr. Dalios Galvydienės, dabartiniai vaikai sveikatos požiūriu gerokai silpnesni, nei kadaise buvo jų tėvai: „O juk turėtų būti priešingai, nes medicina šiandien toliau pažengusi – ir medikai profesionalesni, ir ligų profilaktika nepalyginti geresnė, deja, vaikų sveikesniais tikrai nepavadinsi.“
Vis dažniau 15–17 metų paauglių dėl paūmėjusių nugaros skausmų savo kabinete sulaukiantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas bei manualinės terapijos specialistas Jonas Girskis sako, kad padėtis išties prasta. „Šiandienos paauglių magnetinio rezonanso nuotraukose matome stuburo struktūrų pakitimų, diskų išvaržų. Nemažai problemų kaulų ir raumenų sistemoje: vieni raumenys labai įsitempę, kiti nenaudojami, silpni.“
Viena esminių priežasčių, lemiančių šiuos sutrikimus, – per mažas fizinis aktyvumas, netaisyklingas sportavimas, ilgalaikis sėdėjimas, tėvų nepriežiūra bei įvairių sporto šakų trenerių, pedagogų ir gydytojų kompetencijos stoka. Taip pat – vaikų amžiui ir ūgiui nepritaikyti baldai.
J.Girskio teigimu, tėvai gana dažnai klaidingai įsivaizduoja, kad trys valandos krepšinio ar kito sporto per savaitę vaikui – pakankamas fizinis aktyvumas. Tačiau jei likusį laiką jis nėra fiziškai aktyvus, pamažu vystosi ydinga laikysena.

Palengva tunkame
Apmaudu, bet negalime pasidžiaugti ir pavyzdiniu vaikų kūno masės indeksu. Tarkime, analizuojant mokinių sveikatą pagal kūno masės indeksą Kauno miesto mokyklose pastebėta, kad nutukusių vaikų yra jau 1 proc., turinčių antsvorio – beveik 3 proc.
2013 m. atliktas pirmokų tyrimas atskleidžia, kad antsvoris ir nutukimas palengva didėja, taigi šiandien jau neabejojama, jog ateityje dabartinių vaikų gyvenimo kokybė ir trukmė bus prastesnė nei šiandienos suaugusiųjų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros docentė Aušra Petrauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvos vaikų ir paauglių nutukimas lyg ir neatrodo labai grėsmingai, bet tai esąs klaidingas įspūdis: „Dideliu tarptautiškumu pasižyminčiame moksleivių gyvensenos tyrime, kuriame dalyvauja 40 pasaulio šalių, iki 2010 m. Lietuvos paauglės vertintos kaip pačios liekniausios, o antsvorio paplitimas ir nutukimas įvardytas kaip vienas mažiausių. Tačiau pastaruoju metu situacija šiek tiek pakitusi.“
Pasak A.Petrauskienės, pastebima, kad antsvorio ir nutukimo daugėja jau ir tarp vaikų. Priminsime, kad antsvorio ir nutukimo palydovai yra cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, sąnarių patologijos, akmenligė, kepenų suriebėjimas, įvairios onkologinės ligos ir pan.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama daugiau kaip 17,6 mln. vaikų iki penkerių metų, kurie turi anstvorio. Daugelyje šalių nutukusių vaikų ir paauglių skaičius per pastaruosius 20 metų padvigubėjo. Ir tai lemia ne vien jau minėtas menkas vaikų fizinis aktyvumas, bet ir vis prastėjanti mityba. Nors galimybės dabar stulbinamos, daugybė vaikų valgo “šlamštmaistį”, geria visokius saldžius ar energinius gėrimus, o vaisius ir daržoves ignoruoja. Taigi pasiekę 16-os ar 18-os metų ribą jie būna jau stipriai apniokoję savo inkstus, virškinimo sistemą ar kepenis.