Kovo 19 dieną prasideda devynioliktasis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. Kokius filmus verta pamatyti?
Šiemet šiltas ir saulėtas pavasaris mikliai ištirpdė sniegą, išvarė žiemą, pasitiko anksčiau parskridusius paukščius. Lietuvos kino rinką per pirmuosius du metų mėnesius ypač sustiprino lietuviškos premjeros, bet komerciniame repertuare tarp animacinių šeimyninių pagundų nepasiklydo rimti ir kokybiški filmai („Oskaro“ premijos laureatas „12 vergovės metų“, „Amerikietiška afera“, „Volstrito vilkas“).
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pratęs antiholivudinio, kitokio, gero kino laiką dar dviem savaitėms. Į Vilnių ir Kauną iš skirtingiausių pasaulio kraštų atskris brandūs, aktualūs, provokuojantys, skandalingi, radikalūs, romantiški, egzotiški, linksmi, spalvingi ir skanūs filmai.
Naivu tikėtis, kad tarp pačių aktyviausių „Kino pavasario“ žiūrovų atsiras narsuolių, kurie pasiaukotų praleisti kine beveik 12 parų. Būtent tiek laiko reikėtų visų atrinktų filmų peržiūrai. Festivalis pasistengė aprūpinti ištikimą nuolatinę publiką, plaukiančius pavėjui paskui madą lankytis „Kino pavasaryje“ ir pirmą kartą užsukusius į svečius naujus žiūrovus plačia pasirinkimo įvairove. Per dvi savaites keturiolikos salių ekranus užpildys ypač skirtingų nuotaikų, išbandymų ir žanrų kūriniai. Jie pažadins po žiemos sustingusį smalsumą domėtis kokybiškais ir nepaprastais filmais, kurie dažnai ištrauks žiūrovus iš komforto zonos ir skatins mąstyti.
Visuomet sudėtingiausia patarti, ką rinktis, kam teikti pirmenybę, o ką galbūt praleisti. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kine nori patirti vis kitokių emocijų. Pamėginkime suskirstyti reikšmingiausius filmus grupėmis ir bent šiek tiek sukonkretizuoti kriterijus „už“ arba „prieš“.
Žiūrovai jau išsirinko favoritus
Jeigu pageidaujate vadovautis minios instinktais ir eiti tik į daugumą dominančius filmus, tai jus išgelbės išankstinio pardavimo statistika. Kovo 1 d. prasidėjusi prekyba bilietais atskleidė pradines tendencijas ir teorinius publikos favoritus. Ryškiu lyderiu tapo „Kino pavasario“ atidarymo ceremonijai parinkta Čilės režisieriaus Sebastiano Lelio komiška drama „Glorija“ apie vienišą garbaus amžiaus moterį, kuri mėgsta dainuoti, trokšta patenkinti neišblėsusį seksualinį apetitą, nebijo romantiškų paklydimų, džiaugsmingai jaučiasi laisva ir nepriklausoma.
„Viasat“ komedijų rinkinį pradedantis švediškas linksmas nuotykis „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ tikriausiai įstrigo atmintyje po perskaitytos juokingos knygos. Kanų festivalio žiuri prizą pasiėmusi drama „Koks tėvas, toks ir sūnus“ į žiūrovų glėbį patenka dėl visoms amžiaus grupėms įdomios istorijos apie dvi skirtingas šeimas su sukeistais berniukais ir ketvirtą kartą į „Kino pavasarį“ grįžtančio japonų režisieriaus Hirokazu Kore-edos. Trimis „Oskarais“ apdovanotą tikrų įvykių dramą „Dalaso klubas“ skatina būtinai pamatyti spaudoje ir televizijoje linksniuojamas pavadinimas, aktorių Matthew McConaughey ir Jaredo Leto benefisai, prisiminimai apie kanadietį režisierių Jeaną Marcą Vallee („Cafe de Flore“).
Tarp favoritų nuspėjamai įsitaisė antiromantinė komedija „Savaitgalis Paryžiuje“ su geriausiu San Sebastiano kino festivalio aktoriumi Jimu Broadbentu ir šauniai parodyta pagarba maestro Jeanui Lucui Godard’ui, Kanuose antrą vietą užėmęs (“Grand Prix”) galbūt geriausias brolių Coenų kūrinys „Groja Liuvinas Deivisas“ apie muzikines svajones išgarsėti 1961-ųjų Niujorke ir visišką nevykėlį dainininką, kuriam tiesiog viskas nesiseka. Romanas Polanskis, gundančią fatališką moterį suvaidinusi jo žmona Emmanuelle Seigner ir charizmatiškasis Matthieu Amalricas neabejotinai vilioja išbandyti teatrališką vyro ir moters dvikovą „Venera kailiuose“.
2×2
Bilietai mikliai tirpsta į „Oskarui“ nominuotą ir Palestinai atstovaujantį „Omarą“, kurį režisierius Hany Abu Assadas įpainioja į pavojingą meilės romaną laipiojant per gigantišką sieną ir į specialiųjų tarnybų spąstus su šantažu šnipinėti savo draugus. Kartu su šiuo filmu verta pamatyti, kaip beveik panašią intrigą mezga Izraelio režisierius debiutantas Yuvalas Adleris „Betliejuje“, kuriame Palestinos ir Izraelio konfliktas vaizduojamas iš priešingos perspektyvos.
Vilniaus publikos mėgstamas ir garbinamas korėjietis Kim Ki-dukas šiemet bus minimas dviejuose filmuose. Vėlyviems seansams sąmoningai suplanuota ir jo paties režisuota „Mėbijaus juosta“ jau išgarsėjo nesutarimais su cenzūros žirklėmis, sensacingais skandalais ir nepatogia provokacija, kurią auditorija gali išgliaudyti kaip beprotišką komediją apie šiek tiek pakrypusią geismų link šeimą. Kur kas šviesesnį scenarijų Kim Ki-dukas parašė komiškam trileriui „Raudona šeima“, kuriame pavyzdinę šeimą vaidinantys Šiaurės Korėjos šnipai-samdomi žudikai atranda kardinaliai kitokią Pietų Korėją, negu jiems įteigė komunistų rėžimas.
Būtiniausi meistrai
Jeigu vis dėlto ketinate plaukti prieš srovę ir atrasti įsimintinų autorinio kino šedevrų, tai nedvejodami pasitikėkite Tsai Ming-liangu (Venecijos “Grand Prix” apdovanota tekančio, lašančio, lyjančio vandens drama „Benamiai šunys“, ypač lėto ir budistinio pasivaikščiojimo eksperimentas „Kelionė į Vakarus“, trumpas sugrįžimas į gimtuosius namus ir vaikystės priminimai „Laiškuose iš Rytų“) ir Aleksejumi Germanu (daugiau nei 50 metų brandinta ir 13 metų gaminta mokslinės fantastikos drama „Sunku būti Dievu“ ir dar reta galimybė išvysti keturis ankstesnius jo kūrinius).
Prie sunkiųjų ir būtinų pamatyti „Kino pavasario“ perlų svarbu įsidėmėti vokiečių dokumentinių filmų kūrėjo Philipo Groeningo unikalios struktūros ir nenuosekliai papasakoto siužeto šeimos dramą „Policininko žmona“. Neprognozuotą ažiotažą per išankstinį pardavimą sukūrė ilgiausias festivalio filmas „Norte. Istorijos pabaiga“, įrodantis, kad Lietuvos žmonės domisi kantrybės reikalaujančia meistriška kūryba ir kad jų negąsdina net 4 val. 10 min. juostos trukmė.
Plakatinės žvaigždės nepatogiose situacijose
Jeigu norite išvysti populiarius ir dažnai matomus aktorius, atliekančius jiems neįprastą vaidmenį, tai sėskite į korėjiečių vizionieriaus Bong Jong-ho režisuotą ir „Kino pavasario“ numylėtinio Park Chan-wooko prodiusuotą 35 mln. JAV dolerių biudžeto futuristinį trilerį „Sniego traukinys“ su neatpažįstamu Amerikos superherojumi Chrisu Evansu (komiksiniai trileriai „Kapitonas Amerika“, „Keršytojai“), sarkastiškai nugrimuota Tilda Swinton, rumunų naujosios bangos filmų etatiniu veidu Vladu Ivanovu, nuolat riedančio traukinio lokomotyve pasislėpusiu vadu Edu Harrisu ir garsiausiu korėjiečiu Song Kang-ho.
Iškart po „Kino pavasario“ Ch.Evansas vėl skraidys su Kapitono Amerikos šarvais ir gelbės pasaulį su akrobatiškąja Juodąja Našle Scarlett Johansson, kuri britų režisieriaus Jonathano Glazerio fantastiniame trileryje “Po oda” apsinuogina intymiausiam karjeros vaidmeniui – čia ji yra sekso ištroškusius vyrus naikinanti gundanti ateivė, kuriai teks patirti nepažįstamą agresiją ir smurtą.
Nuolat stebinantis Terry Gilliamas fantastiniame komiškame trileryje „Zero teorema“ įdarbina išvaizdą pakeitusį dviejų „Oskarų“ laureatą Christopherį Waltzą, nudažo plaukus mėlynu kostiumu aprengtam niekšui Mattui Damonui ir priverčia T.Swinton skaityti pranašystes iš televizoriaus ekrano. Trilogijose „Matrica“ ir „Žiedų valdovas“ ryškiai pasižymėjęs australas Hugo Weavingas grįžo namo vaidmeniui detektyviniame trileryje „Paslapčių kelias“ apie vienišo aborigenų kilmės pareigūno kovą su korupcija policijoje, kengūrų medžiotojais, agresyvių šunų veisėjais ir paauglius žudančia narkomafija. Nepamirštamas filmo finalas neleis atsiplėšti nuo efektingo susišaudymo spektaklio, kuriame pokalbius keičia pavėjui švilpiančios snaiperių kulkos ir viską stebintys maitvanagiai.
Geriausias rusų aktorius Konstantinas Chabenskis dalyvauja beveik kiekvienoje dramos „Geografas gaublį pragėrė“ (filmas aplankė bent 70 festivalių) scenoje ir milžiniškomis valios pastangomis mėgina išsivaduoti iš nuobodžios egzistencijos provincijos mieste, nemėgstamo darbo, nelaimingos meilės, nepažabojamo alkoholizmo ir naujai užgimstančių jausmų į dukteris tinkančiai mokinei. Lietuvos merginų mėgstamas ir net dievinamas Ryanas Goslingas rizikuoja pakeisti žavingo jaunuolio reputaciją brutaliame keršto trileryje „Atleidžia tik Dievas“, kuris išprovokavo išskirtinai prieštaringas reakcijas Kanų festivalyje.