Neabejojama, jog elektroninių cigarečių vartojimas kenkia ir sukelia rūkymo priklausomybę, tačiau jų šalininkai įsitikinę, kad jos kenkia mažiau nei tradicinės cigaretės ir net esą padeda atsikratyti šio žalingo įpročio. Priešininkų neatremiamas argumentas: elektroninės cigaretės įteisina ir daro madingą rūkymą, o tai turi labai didelį poveikį jaunajai kartai.

Jau keleri metai Lietuvoje ketinama reglamentuoti elektroninių cigarečių įsigijimą ir prekybą, tačiau kol vyksta naujosios Tabako direktyvos perkėlimas ir pritaikymas prie teisinės šalies sistemos, labiausiai nuo to kenčia jauniausia visuomenės dalis.
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga neabejoja, kad eiti paprasčiausiu keliu ir uždrausti prekybą elektroninėmis cigaretėmis Lietuvoje buvo galima ir prieš kelerius metus. “Gal būtume apsaugoję bent dalį paauglių? Kaip žinome, šiandien daugiau nei 70 proc. jų yra elektroninių cigarečių vartotojai”, – pateikta statistika šokiruoja gydytojas psichiatras.
A.Veryga įspėja, kad cheminėmis medžiagomis prisodrintų rūkalų patekimas į burną ir plaučius graso rimtais sveikatos sutrikimais ir priklausomybe nuo rūkymo. “Žinant, kad elektroninėse cigaretėse slypi 21 gramas nikotino, nesunku suvokti, jog mažametį gali ištikti ir kvėpavimo centro paralyžius”, – teigia A.Veryga.
Elektroninių cigarečių gamintojų kalbas, esą šios cigaretės padeda mesti rūkyti, “Veido” pašnekovas vadina nepagrįstomis ir sakosi nepažįstantis nė vieno, kuriam tai būtų iš tiesų padėję.

Rūko kas trečias
Remiantis Eurobarometro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje rūko apie 30 proc. gyventojų. Populiariausios priežastys, lemiančios šį įprotį, gana skirtingos.
Priklausomybės ligų psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio teigimu, tai priklauso nuo individo aplinkos veiksnių, fizinio, ekonominio ir socialinio rūkalų prieinamumo. “Nors vis daugiau žmonių renkasi sveiką gyvenimo būdą, dalis dar nesugeba atsisakyti tam tikra elgesio norma tapusio įpročio rūkyti”, – dėmesį atkreipia psichiatras.
Iš statistikos matyti, kad Lietuvoje kasdien rūko apie 15–16 proc. moterų ir apie 32 proc. vyrų. Vis daugėjant sąmoningų žmonių ir traukiantis tabako vartojimo rinkai, gamintojams tenka ieškoti kitų būdų, kaip išsilaikyti. Taigi elektroninės cigaretės – vienas tokių mėginimų.
Pasidomėjus naujųjų rūkymo priemonių populiarumu tarp suaugusiųjų, iš atlikto 2013 m. reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusiųjų bei jų požiūrio į tabako, alkoholio ir narkomanijos prevencijos priemonių efektyvumą matyti, kad elektronines cigaretės bent kartą gyvenime yra rūkę 5 proc. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 2 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 1 proc. respondentų.
Iš šių duomenų matyti, kad elektroninės cigaretės Lietuvoje daugeliui – jokia naujiena. Taigi kyla klausimas: kuo rizikuoja elektroninių cigarečių rūkaliai ir kuo šios priemonės skiriasi nuo tradicinių cigarečių vartojimo?

Apsisprendimų kryžkelėje
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, Lietuvoje dar nėra specialaus teisės akto, reglamentuojančio elektroninių cigarečių apyvartą. Todėl gyventojams patariama susilaikyti nuo šių prekių platinimo, pardavimo bei vartojimo.
Deja, realybė kitokia: jau keleri metai netrūksta smalsuolių, norinčių išbandyti šias cigaretes. Juolab kad jų esama kiekviename spaudos kioske.
Nepiktnaudžiauti elektroninėmis cigaretėmis ragina ir šalies medikai, atskleidžiantys, kad jau esama tyrimų duomenų apie daromą jų žalą plaučiams, kvėpavimo ir nervų sistemoms.
“Veidas” primena, kad naujoji Tabako gaminių direktyva iš esmės leidžia Europos Sąjungos valstybėms dėl apribojimų elektroninių cigarečių atžvilgiu apsispręsti savarankiškai, tačiau visos ES mastu bus reguliuojamas elektroninėse cigaretėse esančio nikotino kiekis (jis vienoje kasetėje galėtų prilygti ir 20 cigarečių).
Nepaisant šių aplinkybių Lietuva – vis dar apsisprendimų ir svarstymų kryžkelėje. G.Belian neabejoja, kad jau artimiausiu laiku mūsų šaliai vis dėlto teks apsispręsti – uždrausti prekybą šiais gaminiais, taikyti tokį pat kontrolės režimą kaip ir tabako gaminiams (drausti reklamą, nuotolinę prekybą, neparduoti asmenims iki 18 metų ir pan.) ar traktuoti elektronines cigaretes kaip aprobuotas medicinines prekes.
Mūsų kaimynai latviai šiuo klausimu akivaizdžiai ryžtingesni. Jų šalyje įstatymų pataisos jau rengiamos, jie sakosi apsisprendę prekybą elektroninėmis cigaretėmis drausti. Šį sprendimą lėmė tai, kad elektroninių cigarečių rūkymas pastaraisiais metais Latvijoje šoktelėjo net penkis kartus.
Paklaustas, kodėl Lietuva taip ilgai trypčioja vietoje nepriimdama sprendimo dėl elektroninių cigarečių, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškina, kad kurį laiką laukta naujosios Tabako direktyvos, o ją priėmus tenka perkėlinėti į savą teisinę sistemą (šiuo metu tai ir vyksta).
“Visuomet galime pasiguosti, kad elektroninės cigaretės kenkia mažiau nei tradicinės, juk ten nėra degimo. Bet kol gyvename laukimu, kenčia jauniausias vartotojas, kuris visuomet linkęs pabandyti ir surizikuoti. Deja, atsakomybės šiuo atveju prisiimti nėra kam”, – apgailestauja A.Veryga.
Jis atskleidžia, kad gana dažnai elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ar svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ar gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ar spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų bei sąnarių skausmais ir pan. Bet blogiausia, kad kurį laiką pavartojus šias priemones kone dvigubai sparčiau vystosi priklausomybė nuo rūkymo.
Kai kalbama apie elektroninių cigarečių vartojimą, iškalbinga tampa detalė, kad įprastai šias cigaretes gaminančiose valstybėse prekyba jomis uždrausta. Kaip pavyzdį galima minėti Kiniją ar Honkongą. Taigi akivaizdu, kad šis nuodas skirtas tik europiečiams, – vietiniams, regis, pakanka sąmoningumo tam atsispirti.