Lietuvos liberalų sąjūdis kovoja dėl europietiškų vertybių Lietuvoje. Lietuvos liberalų sąjūdžio sąrašo į Europos Parlamentą (EP) lyderis Seimo narys Gintaras Steponavičius pabrėžia, jog liberalai per daugelį veiklos metų savo nuostatomis, laikysena ir darbais sugebėjo įrodyti, kad yra nuosekli ir pati europietiškiausia partija Lietuvoje.

Tad ir Europarlamente liberalai būtų prognozuojami, pasitikintys žmogumi ir jo racionaliais sprendimais ar tuo gyvenimo būdu, kurį jis pats sąmoningai pasirinko.
“Nesižvalgome į Rytus, kaip tai daro kairiosios Lietuvos partijos, ir nelendame po šeimos antklode, kaip kartais tai daro konservatoriai”, – partijos, kuriai atstovauja, išskirtinumą pabrėžia G.Steponavičius.
Nepaisant daugelio sutapimų su Europos Sąjungoje pripažįstamomis vertybėmis, liberalai nėra dogmatiški visų sprendimų, gimstančių ES institucijose, skleidėjai. Nors apie ES ir kalba pozityviai, jie gerai supranta, kas Europą gali padaryti dar labiau lydimą sėkmės.
“ES privalo tapti institucija, gebančia priimti sprendimus greičiau ir būtent tada, kai jų reikia. Savo darbais esame pasiryžę prisidėti prie to, kad ES taptų dinamiškesnė, užtikrinant jos pačios konkurencingumą ir vystymąsi”, – pabrėžia Seimo narys.
Tam, pasak pašnekovo, reikia įvairių dalykų. Pirmiausia – mažiau tokių direktyvų, kurios kartais balansuoja ties absurdo riba. Taip pat būtina mėginti peržengti daugelį įvairių teisinių ir kitokių barjerų, neleidžiančių žmonėms pasinaudoti pamatinėmis ES laisvėmis, kurias ES įtvirtino kurdamasi, tačiau ilgainiui jos buvo iškraipytos arba ne iki galo realizuotos. Pavyzdžiui, galima būtų panaikinti daugybę paslaugų sektoriuje egzistuojančių kliūčių, kurios netgi Lietuvoje leistų kurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų, pritraukti investicijų įvairiose verslo srityse.
Kaip apibendrina G.Steponavičius, Europą liberalai nori matyti dinamišką ir nepersmelktą bereikalingo reguliavimo.

Vidinės konkurencijos poreikis
G.Steponavičiaus nuomone, ES gali ne tik efektyviau spręsti ir suvaldyti ekonomines krizes atskirose valstybėse, bet ir tapti augančios ekonomikos regionu. Tai įvyks tik tuomet, kai bus atsisakyta įvairių ekonomiką stabdančių veiksnių: kartais perdėtų aplinkosaugos reikalavimų, kartais užkraunamos per dideles administracinės naštos verslui, o kartu ir vartotojams. Europa neturi toliau judėti tokiu keliu, kad visas valstybes sulygintų taikydama vienodus mokesčius, per bendrus socialinius reikalavimus reguliuodama visų valstybių narių viešąjį gyvenimą.
Europa privalo pripažinti, kad vidinė konkurencija tarp ES narių būtina. Pavyzdžiui, lietuviai galėtų išsikelti tikslą tarp ES 28 valstybių tapti pranašesni įgyvendindami geriausius savo nacionaliniu sprendimus. Vidinė konkurencija leistų valstybėms siekti geriausių rezultatų, o kartu stiprintų ir visą ES.
Patirtis rodo, kad kai ES prisiima per daug įsipareigojimų, jos gebėjimai silpsta. Todėl ES turi koncentruotis į pamatines sritis, kurios pelnytų jai sėkmę: šalinti prekybos, laisvo asmenų, kapitalo, paslaugų judėjimo barjerus. Tuomet ji bus efektyviau veikianti, nes pavyks išlaisvinti tas galimybes, kuriomis ES piliečiai šiuo metu vis dar negali naudotis.

Pasaulinio inovacijų centro idėja
Esame sukūrę stereotipą, kad Lietuva turėtų būti Europos inovacijų, aukštųjų technologijų traukos centras. Tai nėra blogai, tačiau liberalai mąsto plačiau: pati Europos Sąjunga turėtų nenusileisti Pietryčių Azijos regionui ar JAV ir kaip vieningas regionas konkuruoti mokslo bei inovacijų srityse. Tai turėtų būti vieta, traukianti iškiliausius protus, moderniausiose laboratorijose telkianti geriausius mokslininkus, taip pat ir iš Lietuvos.
Pasak G.Steponavičiaus, norėtųsi matyti, kad ta infrastruktūra, kurią mūsų šalis sukūrė ir realizavo vykdydama įvarius mokslo bei technologijų slėnių projektus, išleisdama tam daugiau nei milijardą litų ES fondų lėšų, būtų panaudojama ne vien verdant savo sultyse.
Kodėl dabar taip nėra? Seimo narys įsitikinęs, kad ES nėra diktuojanti madas šioje srityje dėl pernelyg didelio reguliavimo. Pati ES turėtų iki galo įgyvendinti bendros rinkos ir laisvo paslaugų judėjimo – pamatines ES idėjas. Tai leistų panaikinti kartais netgi dirbtinai keliamas kliūtis ir kurti naujas darbo vietas.
Proveržis neįmanomas teisingai nesuvokus ES lėšų panaudojimo. “Aiškiai suprasdami, kad kol kas esame tik paramos gavėjai, o ne donorai, turime lėšas investuoti apdairiai, racionaliai, su aiškios pridėtinės vertės vizija. Tai ne ES lėšos – tai visų ES mokesčių mokėtojų pinigai, kurie turi būti panaudojami tikslingai. Deja, kol kas daug priešingų pavyzdžių”, – pabrėžia parlamentaras.

Tarptautiškumo iššūkis švietimo sistemoje
Mokslas ir technologijos neatsiejamos nuo nacionalinės ugdymo sistemos raidos. Tarptautiškumo iššūkiai mūsų švietimo sistemoje (ir ne tik aukštajame moksle) bendrąja prasme yra kuo toliau, tuo labiau darantys įtaką ir atitinkantys laikmečio diktuojamą spaudimą. Nuo to nepabėgsime, nors ir neverta bėgti. Priešingai – būtina eiti tarptautinio bendradarbiavimo ir partnerystės link. Tą jau ir yra pradėjusios mūsų aukštosios mokyklos.
“Jei norime ne tik matyti išvykstančius geriausius protus, bet ir stengtis pritraukti jų, turime būti atviri visiems pasaulio regionams. Laisvas, be barjerų aukščiausios kvalifikacijos specialistų judėjimas yra vienas pirmųjų žingsnių šioje srityje. Ir tai, pabrėžiu, pribrendęs reikalas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES”, – sako Seimo narys.
Glaudesnis garsiausių užsienio universitetų bendradarbiavimas su mūsų universitetais leistų pakviesti iškiliausius protus į Lietuvą ir čia suteikti kokybiškiausias studijas.
“Pirmieji projektai jau prasidėję ir juos reikia tęsti. Aš pasiruošęs įkinkyti savo žinias, patirtį ir kontaktus, kad tai taptų realybe. Kad tokiems sprendimams atsirastų finansinis pagrindas tiek tarptautiniu, tiek Europos mastu”, – tikina Europos Parlamento nario mandato siekiantis G.Steponavičius.

Politikas su patirties portfeliu
Šiais žodžiais verta patikėti. G.Steponavičius – XV Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras, daug prisidėjęs, kad Lietuvoje būtų plėtojamas bendradarbiavimas su užsienio universitetais, skatinęs kurti mokslo ir inovacijų centrus, visomis įmanomomis priemonėmis prisidėjęs prie to, kad būtų pritrauktas aukštųjų technologijų verslas.
“Natūralu, norisi, kad sukaupta patirtis būtų realizuota ir dirbant europinėje erdvėje, suvokiant, kad tu gali ir Lietuvos labui daryti sprendimus platesniu kontekstu. Mano patirtis – ne tik parlamentinėje, vykdomosios valdžios, bet ir platesnėje veikloje – susijusi su švietimu, mokslu, inovacijomis, technologine pažanga. Šios sritys man rūpi ir rūpės. Kaip ir tarptautiniai reikalai, ES plėtra, bendros ES rinkos baigtinis sukūrimas – tai tos sritys, kurios man, liberalui politikui, diegiant įvairias sistemines reformas yra įdomios”, – prisipažįsta pašnekovas.
Belieka priminti Europos Parlamento tradicijas, kad ankstesnė politiko patirtis yra labai svarbus argumentas patikint jam atsakingas pareigas. Didesnį patirties portfelį turintys politikai paprastai gauna tą atsakomybės lauką ir dirba toje srityje, kurią geriausiai išmano.

Lietuva gali pasimokyti pagarbos žmogui
Šioje vietoje norisi stabtelėti ir paklausti: ar ES vertybės artimos asmenybei, ar nekiltų asmenybės dualizmo diskomforto? G.Steponavičius neabejoja: “Europinės vertybės plačiąja prasme yra tai, ko mes turėtume siekti, tačiau nepriimu kiekvienos idėjos, kuri sklando ES institucijų koridoriuose, kaip dogmatiškos normos. Nėra, mano supratimu, primityvaus diktato iš ES, kaip kokiose situacijose elgtis. Bet man atrodo, kad žmogaus orumo, pagarbos jam kontekste Lietuva iš ES vertybių skalės tikrai turi ko pasimokyti: tolerancijos, pagarbos žmogui, jo savitumo pripažinimo ir gerbimo. Netikiu valstybe, kaip moralės skleidėja ir gynėja. Kiek bus stiprios asmenybės, šeimos, bendruomenės, kiek mūsų pačių santykis su aplinka bus sąmoningas – nuo to priklauso mūsų tautos branda.”
Tačiau G. Steponavičius kritiškai vertina ES laikyseną Ukrainos ir Rusijos konflikto metu: “Man norisi matyti Europą su aiškia ir išgryninta mintimi įvykių, kuriuos matėme Ukrainoje, akivaizdoje. Šliaužianti okupacija ir Krymo aneksija yra liūdna patirtis, kai tenka su apmaudu pripažinti, kad Rusija veikia efektyviau nei ES, vėlavusi su savo atsaku Rusijai. Todėl dabar išgyvename tokias skaudžias pasekmes.”
Liberalams neprikiši, kad jie stovėjo nuošaly rutuliojantis Maidano įvykiams. Pats G.Steponavičius su kolegomis iš Lietuvos vyko į Maidaną ir savo pavyzdžiu kvietė ten vykti kitų Europos valstybių liberalus.
Galima būtų daryti daug išvadų dėl šios karčios pasaulio istorijos patirties, tačiau aišku viena: bendroji ES gynybos politika turi ne tik tapti labiau sustyguota, bet ir žengti koja kojon su laikmečio iššūkiais.
Realybė tokia, kad su kaimyninėmis valstybėmis Lietuvą sieja patirtis, nuo kurios neturėtume bėgti arba jos neigti. Laikas įrodė, kad Rytų partnerystės programa ir tolesnis jos stiprinimas turi būti vienas iš svarbių prioritetų Europai. Lietuva tarp Rytų ir Vakarų yra natūralus tiltas ir pagalbininkas visai Vakarų Europai. Būtent per Ukrainos ir Rusijos konfliktą paaiškėjo, kad Lietuva, Lenkija bei kitos šalys buvo įžvalgiųjų pusėje ir padėjo ES senbuvėms suvokti dramatišką situaciją Rusijos kaimynystėje. Toks agresyvus elgesys, kaip dabar aiškėja, bus ne kelių artimiausių mėnesių, bet kelių artimiausių metų Rusijos darbotvarkėje.
Be tolesnių infrastruktūros, nepriklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių garantuojančių projektų, Seimo narys ES darbotvarkėje pirmenybę teiktų tolesnei ES plėtrai, nes tai – naujos rinkos, naujos galimybės mūsų verslui. Ukrainos, Moldovos, Gruzijos kelias – kartu su Europa, ir mes joms turime padėti. Žvelgdama į Rytų pusę, Lietuva gali tapti stipriu balsu ES plėtojant demokratiniais principais grįstą dialogą, todėl tokio savo pranašumo neturėtų sumenkinti ar iššvaistyti.
**
Politinė reklama. Apmokėta iš politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. BSS2223.