Vyresnioji karta gena jaunus žmones į tikrą ar psichologinę emigraciją, nes šie nenori gyventi praeities nuoskaudose įstrigusioje, uždaroje visuomenėje.

Jauni emigrantai visai be jų pirmtakams būdingos romantinės nostalgijos prisipažįsta, kad jiems lietuviškas pasas – tik dokumentas. Tad kodėl dėl jo tiek laužoma iečių, užuot ieškojus su jaunais išeiviais kur kas svarbesnių jiems ir Lietuvai saitų formų?

Jauna šalčininkietė sako, kad Lenkija jai – užsienio valstybė, o Lietuva – jos šalis. Tad kodėl šis regionas tampa vis labiau izoliuotas nuo Lietuvos?

Rusaitė pasakoja, kaip vyresnės kartos dėstytojas vertė ją dvidešimt kartų kartoti lietuvišką žodį, kol ištars taisyklingai. Bet iš jaunesnių dėstytojų ir studentų jokių patyčių dėl tautybės ji nepatyrė.

Jauni žmonės nenori gyventi vyresniosios kartos primestoje, praeities stereotipuose įstrigusioje, uždaroje visuomenėje. Vienus tai gena svetur. Kiti gyvena šioje šalyje jausdamiesi prastesni, o tai – tyliai tiksinti nepasitenkinimo ir nelojalumo valstybei bomba.

Tokios išvados peršasi po Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) koordinuojamo kartu su Lietuvos socialinių tyrimų centru ir Lietuvos istorijos institutu vykdomo socialinės antropologijos ir sociologijos mokslininkų naujo tyrimų projekto .

„Bandėme išsiaiškinti, kaip jaunimas, veikiamas globalizacijos, vedamas šiuolaikinių, sienas peržengiančių kosmopolitinių interesų, saistosi su Lietuva kaip valstybe, kiek jiems svarbus jų nacionalinis identitetas“, – pasakoja tyrimo vadovas VDU Socialinės antropologijos centro vadovas prof. dr. Vytis Čiubrinskas.

Tyrinėti 1980–1995 m. gimę lietuvių emigrantai Londone ir Čikagoje, „paribiniai“ lietuviai Punske ir lenkai Šalčininkuose, rusai Visagine ir Klaipėdoje. Tad pagal jaunosios kartos nuostatas galima prognozuoti, ar artimiausiais dešimtmečiais Lietuva gali turėti vilčių, kad prie jos ateities kuo nors prisidės vis didėjanti emigracijos Lietuva, kad jai bus lojalios tautinės mažumos Lietuvoje.

Kai nebeturėdami nė trijų milijonų menkstame sparčiausiais ES tempais, svarbus ir brangus turėtų būti kiekvienas iš tų apie 1,3 mln. lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių žmonių, gyvenančių svetur, o juo labiau čia, Lietuvoje, gyvenantys per 0,4 mln. vietos tautinių mažumų. Bet, panašu, procesai atvirkštiniai. Kodėl, atsakymų galima rasti ir minėtame tyrime.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m