Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Neurochirurgijos klinika jau senokai yra tapusi trečiuoju po Kauno ir Vilniaus neurochirurgijos centru, kuriame Vakarų Lietuvos gyventojams teikiama visapusė pagalba ir sėkmingai atliekamos sudėtingos neurochirurginės operacijos.

Tai didžiulis pranašumas: traumą ar insultą patyrę ligoniai gali gauti neatidėliotiną pagalbą negaištant gyvybiškai brangaus laiko jų transportavimui kelis šimtus kilometrų.
Neurologijos klinikoje yra ir tai, ko reikia tolesniam tokių ligonių gydymui po operacijų: čia dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai neurochirurgai, naudojama moderni diagnostinė ir neurochirurginė įranga, pasitelkiama šiuolaikiška klinikinė laboratorija, dirba apmokytas personalas, sudarytos geros pooperacinės priežiūros sąlygos.
Neurochirurginė pagalba yra tapusi viena stipriausių KUL grandžių. Neurochirurgijos klinikoje kasmet atliekama per tūkstantį didžiųjų neurochirurginių operacijų. Tarp jų – ir sudėtingiausios, dėl galvos ir nugaros smegenų navikų, aneurizmų, malformacijų, insultų, traumų, stuburo diskų išvaržų bei skausmų, periferinių nervų ligų ir kitų sunkių sveikatos sutrikimų reikalingos operacijos.
Neretai šioje ligoninėje pagalbos sulaukia ir itin retomis smegenų kraujagyslių patologijomis sergantys žmonės. Tokiais atvejais operacijos sėkmę lemia ne tik patyrusių, aukštos kvalifikacijos neurochirurgų, kitų specialistų profesionalumas, bet ir įžvalgiai įgyta moderni medicininė įranga, naujausios šiuolaikinės technologijos.
Toks, beje, visos Klaipėdos universitetinės ligoninės tikslas – pranašumo siekti užtikrinant paslaugų kokybę ir kuriant geriausias sąlygas pacientams bei personalui.
Pastaraisiais metais KUL Neurochirurgijos klinika tapo konkurencinga šalies ir tarptautiniu mastu: gydytis į ją atvyksta pacientų ne tik iš viso Vakarų Lietuvos regiono, bet ir iš didžiųjų miestų, nes kai kurie tyrimai joje atliekami sparčiau. Uostamiesčio neurochirurgus vertina ir pacientai iš kaimyninių užsienio šalių.
Kaip pavyko to pasiekti?

Prie ligonio – medikų komanda
„Šiuolaikinė neurochirurgija – itin specializuota medicinos sritis. Ji gali būti plėtojama tik daugiaprofilinėse ligoninėse, nes tai – komandinis darbas, kurį atlieka visa gydytojų specialistų komanda.
Modernioje neurochirurgijoje būtinos veido ir žandikaulių chirurgijos, akių, taip pat ausų, nosies bei gerklės, nervų ligų, psichiatrijos, krūtinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, onkologijos, chemoterapijos, spindulinio gydymo ir anesteziologijos tarnybos“, – pabrėžia KUL Neurochirurgijos klinikai vadovaujantis gydytojas neurochirurgas doc. Antanas Gvazdaitis.
Klinikos vadovas džiaugiasi, kad pavyko suburti kvalifikuotus, jaunus ir perspektyvius specialistus: neurochirurgų kolektyvas pagal amžiaus vidurkį – jauniausias Lietuvoje, tačiau specialistams jau yra tekę sėkmingai gydyti itin sudėtingus, šios srities iššūkiu laikomus atvejus. Vieni gydytojai dažniau atlieka galvos, kiti – stuburo operacijas, bet skubiu atveju kiekvienas jų gali operuoti bet kokią neurochirurginę patologiją.
Sparčiai ir veiksmingai pagalbai, ypač skubiais atvejais, būtina moderni diagnostinė įranga. KUL veikia klinikinė, biochemijos, imunologijos, bakteriologijos, citologijos, genetikos laboratorijos, atliekama greita patologinė (histologinė) diagnostika.
Ligoninė apsirūpinusi spiraliniu ir daugiasluoksniu kompiuteriniais tomografais, taip pat yra naujas 1,5 teslos magnetinio rezonanso tomografas, o geros raiškos angioseriografas suteikia galimybę pakankamai tiksliai ištirti smegenų kraujagysles ir bet kokią neurochirurginę patologiją.
KUL Neurochirurgijos klinikoje – du skyriai: pirmasis, vadovaujamas gydytojo neurochirurgo Vytauto Grykšo, specializuojasi stuburo patologijos srityje, antrajame, kuriam vadovauja gydytojas neurochirurgas Danius Liutkus, gydomos onkologinės ligos ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai.

Gausėja sergančiųjų stuburo ligomis
Skyriaus vedėjas gydytojas neurochirurgas V.Grykšas pastebi nerimą keliančią tendenciją: traumuotų pacientų skaičius pastaraisiais metais išlieka beveik toks pat, o štai stuburo ir nugaros smegenų ligomis žmonės sirgti pradėjo kur kas dažniau.
Padaugėjo stuburkaulio tuberkuliozės atvejų, susirgimų spondilodiscitu, infekciniu tarpslankstelinio disko ir greta esančių stuburo slankstelių pūlingu uždegimu – tai ligos, rodančios sumažėjusį gyventojų atsparumą bakterijoms. Operuoti tenka susidūrus su užleistais atvejais.
Dar vienas nerimą keliantis rodiklis – kasmet gausėja operuojamų onkologinių auglių, tarp kurių daugiausiai metastatinių stuburo navikų. Per operaciją pašalinus pažeistus audinius, stuburo atraminė funkcija atkuriama pakenktą vietą fiksuojant metalinėmis konstrukcijomis.
Šiame skyriuje gydoma ir viena dažniausiai pasitaikančių patologijų – disko išvarža.
Per metus keli šimtai įvairiausios lokalizacijos ir rūšies tarpslankstelinių diskų išvaržų operacijų atliekama tik su mikrochirurgine technika – dėl to sumažėjo pooperacinių recidyvų, pacientai patiria mažesnį pooperacinį skausmą, mažiau apribojimų pooperaciniu laikotarpiu. Pritaikius ligoninėje veikiantį didelės raiškos magnetinio rezonanso tomografą, klinikos neurochirurgai pagerino kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinių diskų išvaržų diagnostiką.
Nemažą skyriaus veiklos dalį užima stuburo bei nugaros smegenų ligų diagnostika ir gydymas: tarpslankstelinių segmentų nestabilumas, stuburkaulių pasislinkimai ir kt. Šiais atvejais naudojami stuburo implantai.

Naudojant tikslią įrangą operacijos saugesnės
Nauja kompiuteriu kontroliuojama neuronavigacijos įranga, užtikrindama saugumą, smarkiai praplečia neurochirurginių operacijų galimybes. Naujos neurochirurginės technologijos – neuronavigacija ir neuroendoskopija – padeda sėkmingai diagnozuoti bei gydyti retas sudėtingas ligas: giluminius ir smegenų skilvelių navikus, kavernomas, malformacijas, smegenų vandenę ir kt.
Kartais, atliekant sudėtingas kompleksines intervencijas, tarkime, šalinant galvos smegenų pamato navikus, prie operacinio stalo susitelkia visas būrys specialistų: greta neurochirurgo darbuojasi radiologas, veido ir žandikaulių chirurgas, oftalmologas.
Neurochirurgams tenka atlikti daugybę sudėtingų intervencijų: operuoti smegenų skilvelių sistemos, kaukolės pamato, turkiabalnio srities bei hipofizės navikus, galvos smegenų arterines aneurizmas ir arterines-venines malformacijas bei kavernomas, įvairių priežasčių spontanines smegenų kraujosruvas, atlikti intervenciją dėl galvos smegenų vandenės, smegenų išeminių insultų, smegenų ir kaklo arterijų stenozės bei trombozės, galvos smegenų, stuburo ir periferinių nervų traumų bei degeneracinių ligų ir kt.
„Kasmet daugėja sudėtingesnių, giluminių smegenų operacijų naudojant neuronavigaciją. Sėkmingai atliktos sudėtingos vestibulinių švanomų, turkiabalnio srities meningiomų, išsaugant regos nervus, operacijos, neurosarkoidozių ir kitos operacijos. Dažnai jos trunka keletą valandų, nes navikus stengiamasi pašalinti taip, kad pacientas vėliau jaustų kuo mažesnes pasekmes“, – pasakoja klinikos vadovas A.Gvazdaitis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgai naudoja ir kitas naujausias neurochirurginių operacijų technologijas bei medicininę įrangą: specialius instrumentų bei mikroinstrumentų komplektus skirtingoms patologijoms operuoti, didelių apsukų aušinamą pneumogrąžtą, ultragarsinį aspiratorių, universalų operacinį neuromonitorių, neuroendoskopinę galvos smegenų ir stuburo operacijų įrangą, bipoliarinį neurochirurginį koaguliatorių, stereotaksinių galvos smegenų operacijų įrangą, linijinį greitintuvą, endovaskulinei intervencinei neuroradiologijai reikiamas priemones.
„Jei ne šios naujausios technologijos, kai kuriais sudėtingais atvejais būtų sunku pacientams išsaugoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę“, – pabrėžia A.Gvazdaitis.

Didėjantis poreikis ir džiugina, ir kelia nerimą
KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas pastebi, kad neurochirurgijos paslaugų poreikis nuolat didėja, tad klinika ir ateityje neketina mažinti paslaugų apimčių.
Į didėjantį pacientų srautą medikas žvelgia ir džiaugdamasis, ir su nerimu. Džiugu, kad į kliniką kreipiasi iš didžiųjų šalies miestų ar užsienio atvykstantys ligoniai. Tai rodo Neurochirurgijos centro brandumą ir profesionalumą, gerą paslaugų prieinamumo lygį – pacientams nereikia ilgai laukti diagnostinių procedūrų.
Kita vertus, kelia nerimą, kad Vakarų Lietuvoje daugėja sunkių, sudėtingų ligų, tarkime, nugaros smegenų patologijos ir neuroonkologijos, dažnėja išeminiai insultai.
Neurologijos klinikos neurochirurgus tai skatina nuolat tobulėti: kas dieną su viltimi jų laukia tie, kuriems dar reikia pagalbos.
Kita nerimo priežastis – pastarieji sveikatos apsaugos ministro įsakymai, pagal kuriuos nuo 2015 m. keičiama neurochirurginės pagalbos teikimo Lietuvoje tvarka. Dėl to apie 500 neurochirurginių pacientų iš Vakarų Lietuvos, kurie dabar gydomi KUL, turės vykti operuotis į Kauną. Toks ministro sprendimas smarkiai pablogins neurochirurginės pagalbos prieinamumą Vakarų Lietuvos gyventojams.