Kalbos, kad mesti rūkyti yra paprasta, laužtos iš piršto. Kodėl? Atsakymą pateikia ištrauka iš Danutės Jonušienės ir Roberto Badaros knygos “Toksikologo užrašai”.

Sugriautame majų mieste Palenkėje, Meksikoje, vienoje šventykloje išliko drožinys, vaizduojantis rūkantį žynį. Tai rodo, kad Lotynų Amerikoje tabakas buvo nuo seno vartojamas ritualinėms apeigoms. Kai 1492 m. Kristupas Kolumbas atrado naują žemyną, rūkantys čiabuviai jam atrodė keistuoliai. Jam kur kas labiau rūpėjo auksas. Tai, kad tabakas gali būti ne mažiau pelningas nei taurusis metalas, paaiškėjo gerokai vėliau. Tik XVII a. pradžioje šis augalas atkeliavo iš Pietų Amerikos į Europą.
Tačiau Europoje plintanti rūkymo mada daug ką papiktino. 1604 m. Anglijos karalius Jokūbas I, užėmęs sostą po karalienės Elžbietos mirties, išleido tabaką smerkiantį raštą, kuriame užsipuolė nepadorų įprotį – bjaurų akims, nepakenčiamą nosiai ir pavojingą plaučiams. Šis įprotis galėjo užtraukti net mirties bausmę.
Prekyba tabaku Naujojo pasaulio naujakuriams tapo aukso gysla. 1607 m. įsteigus pirmąją nuolatinę anglų koloniją Džeimstauną Virdžinijos valstijoje, jau po penkerių metų jos gyventojai pradėjo eksportuoti tabaką į Angliją. Dar po dvejų Ispanijoje buvo sukurtos pirmosios cigaretės – 1614 m. Sevilijos elgetos įsigudrino jas sukti iš cigarų atliekų. Iki tol buvo rūkomi tik cigarai.
Pirmąja rūkymo auka tapo anglų karininkas seras Walteris Raleighis (1554 –1618). Jis pirmasis atvežė tabaką į Angliją ir nepaleido pypkės iš dantų net pasitikdamas mirtį. 1618 m. spalio 29 dieną jis buvo nukirsdintas, prieš įvykdant bausmę buvo išpildytas jo paskutinis noras – leista surūkyti pilną dubenį tabako. Kitose šalyse už rūkymą žmogus taip pat galėjo netekti gyvybės. XVIII a. Rusijoje Petras I žiauriai bausdavo rūkalius – ne tik kankindavo, bet ir tremdavo į Sibirą arba skirdavo mirties bausmę.
Įsitikinus, kad tabakas gali būti naudingas žemės ūkyje, XVIII a. viduryje jis buvo naudojamas kaip insekticidas, apsaugantis augalus nuo kenkėjų. 1828 m. iš tabako lapų pavyko išskirti nikotiną, o 1880-aisiais amerikiečių verslininkas Jamesas Bonsackas patentavo pirmą cigarečių sukimo mašiną, kuri per valandą pagamindavo apie 10 tūkst. cigarečių.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m