Ar tarptautinės organizacijos gausių finansinių ir žmogiškųjų išteklių nešvaisto tik koketavimui su smurtautojais.

Ačiū Dievui ir Lietuvos politikams, kad įstojome į NATO. Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis garantuoja, kad bet kurios iš jos narių priešas – ir visų kitų priešas, tad vos kilus konfliktui Ukrainoje NATO naikintuvų Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje tuoj pat patrigubėjo.

ES tik po pusmetį trukusių labai jau simbolinių treptelėjimų Rusijos veiksmų Ukrainoje atžvilgiu pagaliau žengė griežtesnį žingsnį – taikiniu pirmą kartą tapo svarbūs Rusijos ekonomikos sektoriai.

Dar kuklesnis ir net kontroversiškesnis kitų tarptautinių organizacijų indėlis ne tik į situacijos Ukrainoje, bet ir į kitų ir ne tik šio regiono konfliktų sprendimą. Ar tikrai tarptautinės organizacijos, disponuojančios milžiniškais finansiniais ir žmogiškaisiais resursais, negali atlikti tikros taikdariškos misijos? O gal nenori? Ar tiesiog negeba realiai vertinti situacijos?

Tikras ar apsimestinis vakariečių naivumas

Jau pusmetis, kai Rusija tankais ir „kvazireferendumais“ perbraižė Ukrainos žemėlapį – tiesiog pasiėmė Krymą. Dabar krauju srūva Rytų Ukraina. Ir taip kruviną žemę čia nugulė Rusijos numušto keleivinio Malaizijos lėktuvo trys šimtai aukų kūnų. Nors tai de facto Ukrainos teritorija, ši neturėjo galių užtikrinti tarptautinių organizacijų ir nepriklausomų užsienio tyrėjų iš pradžių net patekimą į tragedijos vietą, o paskui jų saugumo. Jei jau neleista civilizuotai atgauti žuvusiųjų palaikų, apie kokią tarptautinės bendrijos įtaką konflikte apskritai galima kalbėti.

Kad ir kaip makabriškai skambėtų, panašu, kad tik po Malaizijos lėktuvo tragedijos didelė dalis demokratinio pasaulio praregėjo, kas iš tikrųjų yra putiniška Rusija. Klausimas tik, ar anksčiau nematė, ar apsimetė nematantys, nes taip buvo palankiau šalių ekonominiams interesams ar kokiam verslininkui.

Nors negalima atmesti, kad vakariečiai net šiandien nesuvokia  situacijos. Štai pora ispanų eksponuojasi kovodami separatistų pajėgose Rytų Ukrainoje. O iš briuseliečių teko girdėti, kad Kryme tiesiog įgyvendinta žmonių valia – juk niekas realiai nesipriešino.

Prancūzijos televizijų žiniose apie karinius laivus, statomus Rusijai, – tyla. Tūlas prancūzas nė negirdėjęs apie tuos „Mistralius“, o jei girdėjęs, tai vertina labai pragmatiškai – biznis yra biznis, ir čia ne jo reikalas.

Ciniška – ES šalis ginkluoja agresorių. Neva demonstruojama, kad vakariečiai laikosi duoto žodžio, nepaisant, kad Rusija savo sankcijomis pati akivaizdžiai pažeidžia įsipareigojimus vakariečiams – Pasaulio prekybos organizacijai.

Užaugo jau kelios karo nemačiusių vakariečių kartos, tad jiems gal ir sunku suvokti, kas vyksta Ukrainoje ar įvyko Gruzijoje. Na, vertėtų pripažinti, kaip mes ne visuomet suvokiame Izraelio-Palestinos ar dar tolesnių kraštų ir kitų kultūrų tautų konfliktų priežastis ir esmę.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 312014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-31-2014-m