Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, minimos rugsėjo 10-ąją, geresne statistika pasitikti negalime. Per dešimtmetį nuo 2003 m. Lietuvoje nusižudė 12,5 tūkst. žmonių. Tai beveik prilygsta trijų Birštono savivaldybių gyventojų skaičiui.

Pernai nusižudžiusiųjų Lietuvoje padaugėjo iki 1085 – nuo 927 savižudybių 2012 m.

Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas dr. Paulius Skruibis svarsto, kad viena priežasčių, dėl kurių 2013 m. savižudybių gerokai padaugėjo, galėjo būti didelio dėmesio sulaukusi aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybė. Visuomenei gerai pažįstamos asmenybės pasirinkimas didžiausią įtaką galėjo padaryti 15–19 metų ir 50–54 metų amžiaus gyventojams, nusprendusiems pakelti prieš save ranką.

„15–19 metų gyventojų amžiaus kategorijoje šešias savaites iki šio įvykio nebuvo nė vienos savižudybės. O po jo tris savaites užfiksuota po dvi savižudybes – nusižudė trys merginos ir tiek pat vaikinų“, – savižudybių statistiką aptaria P.Skruibis.

Jis ką tik dalyvavo Taline vykusioje savižudybių prevencijos konferencijoje, kurioje buvo aptartas Vokietijos futbolo rinktinės vartininko Roberto Enke’s savižudybės poveikis padidėjusiam savižudybių skaičiui Vokietijoje. Pavyzdžiui, greta esančioje Austrijoje šio įvykio ryšio su savižudybių padaugėjimu nepastebėta. Todėl P.Skruibis teigia, kad dažniausiai žymių žmonių pasirinkimas pasitraukti iš gyvenimo paveikia konkrečios šalies gyventojus, kurie gali susitapatinti su pasitraukusiuoju iš gyvenimo savo noru.

„JAV mokslininkas Stevenas Stackas pateikė analizę apie šimtą populiariausių filmų, tokių kaip „Titanikas“, kuriuose vaizduojamas bandymas nusižudyti. Kine nuo tokio sprendimo dažniausiai išgelbsti meilė arba draugai, bet ne specialistų pagalba ar psichoterapija“, – svarsto P.Skruibis.

„Jaunimo linijos“ vadovas įsitikinęs, kad norint sumažinti savižudybių skaičių reikia sukurti tinkamos pagalbos jau kartą bandžiusiems nusižudyti sistemą.

Lentelė

Savižudybės Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys