Lietuvos nusikalstamos grupuotės nebūtų pasiekusios tokios galios, jei ne ryšiai su korumpuotais pareigūnais.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kauno Daktarų grupuotė pasiekė savo klestėjimo viršūnę. Bene pagrindinis jų konkurentas – Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė, buvo prislopintas, nes atliko bausmę Pravieniškių kolonijoje. Tada bene garsiausios Lietuvos nusikalstamos gaujos galia laikėsi ant trijų stulpų. Pirmas ir pats svarbiausias – pinigai. Pagrindiniai pajamų šaltiniai buvo du.

„Tais laikais spiritas eidavo ne po šimtą litrų, eidavo fūromis. Natūralu, nes spiritą pardavinėdavo, po to ir alkoholį. Paskui per taškus pardavinėdavo – tai buvo dideli pinigai. Paskui buvo privatizacija. Jeigu kuris nors iš to pasaulio veikėjų nupirkdavo objektą už 100 tūkstančių, netrukus jį parduodavo už milijoną“, – tuomečius Kauno mafijos klestėjimo laikus minėjo tada Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje (ONTT) trumpai dirbęs, o šiuo metu Kauno savivaldybėje aršiai su oponentais diskutuojantis Artūras Tepelys.

Pinigų buvo tiek, kad Daktarų gaujos vyrai juose tiesiog maudėsi. Gaujos vadeivos nesismulkindami tenkino kiekvieną savo įgeidį.

„Pamenu, Henrikas Daktaras sėdi mano kabinete, išėmėme aukso, jis sako: „Ką tu čia išiminėji, pas mane dar šeši tokie stiklainiai užkasti“, –  prisimena Jurijus Liaškinas, buvęs Kauno Karolio Požėlos milicijos skyriaus kriminalinės milicijos vyriausiasis inspektorius, kuriam vėliau buvo pavesta narplioti turtinius bei ekonominius nusikaltimus. – Jie reketavo, važinėdavo, kur vykdavo tie konkursai, pinigų prisirinko. Kokios ten plaukiojo sumos? Didelės. Milijonai. Todėl jie su niekuo ir nesiskaitė.“

A.Tepelys sako, kad Daktarų gaujos šlovės laikotarpiu vilijampoliečiai elgėsi kaip garsiausių pasaulio kriminalinių „šeimų“ atstovai. „Pas juos buvo tokie pinigai, kad jiems jau tekdavo pirkti skaičiuotuvus, mat abiem rankom nebesugebėdavo jų suskaičiuoti. Už kapeikas paimdavo norimus objektus, o parduodavo 10 kartų brangiau“, – pasakojo A.Tepelys.

Kauniečiai turėjo ypatingų galimybių

Antrasis Daktarų gaujos galios šaltinis – korumpuoti pareigūnai. Daktarai niekada nebūtų tapę galingiausia Lietuvos nusikalstama grupuote, jei ne glaudus bendradarbiavimas su vietos teisėsauga. Atrodo, kad korupcijos vėžiu iš visų didžiųjų Lietuvos miestų labiausiai sirgo būtent Kaunas.

Apie tokius dalykus Kaune prasitarė ir buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius: „Kaunas turi savo specifiką, kaip ir, be abejo, kiekvienas kitas šalies miestas. Mane ilgą laiką kamavo klausimas, kas teikė informaciją nusikalstamam pasauliui. Skyrėme tam dideles pajėgas ir lėšas, kad išsiaiškintume. Ieškojome dviveidžių pareigūnų, kurie lyg ir dirbdavo tėvynei, garbingai tarnaudavo policijai, bet kartu spėdavo darbuotis ir nusikaltėliams.“

V.Grigaravičius atvirai pareiškė, kad netgi nusikaltimų tyrimas Kaune vykdavo kitokiais būdais nei kituose šalies miestuose. „Kaune tai ypač jausdavome. Tarkime, žmogus pradeda kalbėti, duoda parodymus daugeliu atvejų tik tada, jeigu prieš jį sėdi pareigūnas iš Vilniaus. Nukentėjusieji sakydavo: jeigu iš Kauno – ne, nekalbėsiu, nenoriu. Rodės, tvyrojo baimė, kad tą informaciją kiekvienas pareigūnas ims ir nutekins“, – pažymėjo V.Grigaravičius.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m