Kaip atsitiko, kad kraštą išgražinę projektai akmeniu pakibo po savivaldos kaklu?

Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo penkis kartus ir šių metų liepos 1 dieną viršijo du milijardus litų. Pusė šalies savivaldybių negali skolintis be ES paramos įgyvendinamiems investicijų projektams, nes yra išnaudojusios skolinimosi limitą. Savivaldybės prasiskolino vykdydamos ES struktūrinių fondų projektus, prie kurių vykdymo turėjo prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudaro apie pusę visos savivaldybių skolos, o kai kuriose savivaldybėse (Kaišiadorių, Šakių ir Trakų rajonų, Alytaus miesto ir Pagėgių) – ir visus šimtą procentų. Tokią chronišką ligą konstatuoja Valstybės kontrolė, Lietuvos savivaldybėse atlikusi valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą.

Šitaip savivaldybės prasiskolino iš esmės dėl dviejų priežasčių: pirmiausia dėl to, kad privalėjo prisidėti nuosavomis lėšomis prie projektų, finansuojamų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis, ir dėl krizės smarkiai sumažintų bei iki šiol neatkurtų biudžeto pajamų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas gerai prisimena, kaip  savivaldybių merams buvo „laužomos rankos“, reikalaujant padidinti projektų kofinansavimą net iki 40 proc., kai  2007 m. pabaigoje paaiškėjo, kad 2004–2006 m. Sanglaudos fondo finansuojamiems vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektams įgyvendinti papildomai prireiks daugiau nei milijardo litų.

„Verslas tuomet pasinaudojo situacija ir, ko gero, spekuliatyviai du–keturis kartus padidino statybos darbų kainas vandens tiekimo ir valymo bei atliekų tvarkymo projektuose, palyginti su tomis, kurias Lietuva planavo prieš stodama į ES. Viešųjų pirkimų dalyviai iš esmės vadovavosi tokia logika: galite ir daugiau sumokėti, nes nemokamai gavote ES paramos lėšų. Ir savivaldybės buvo prievartaujamos surasti trūkstamų lėšų – skolintis iš bankų, naudotis kitais įmanomais rezervais, kad tik projektai būtų įgyvendinti“, – pasakoja R.Čapas.

Projektai buvo įgyvendinti, o Lietuva raportavo apie sėkmingai panaudotas ES paramos lėšas: buvo investuotos visos 2004–2006 m. ES finansinės perspektyvos Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšos, įgyvendinta 105,36 proc. Europos regioninės plėtros fondo ir 100,75 proc. Europos socialinio fondo remiamų projektų.