Pakruojo rajono savivaldybės merė Asta Jasiūnienė įsitikinusi: „Žmogui turi būti sudarytos sąlygos saugiai ir patogiai gyventi. Tuomet jis galės save realizuoti nepriklausomai nuo to, kur gyvena, – didmiestyje ar Pakruojyje.“

Infrastruktūros gerinimas, viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams, socialinių paslaugų plėtra, palankesnių sąlygų verslui kūrimas –  pagrindiniai Pakruojo rajono savivaldybės prioritetai.

Panašios plėtros kryptys numatytos ir 2014–2020 m. laikotarpiu. Kuriant 2014–2020 m. strateginį plėtros planą gyventojai akcentavo viešųjų erdvių tvarkymą, pritaikymą bendruomenių poreikiams. Praktiškai kiekvienas kaimas nori turėti sveikatinimo aikšteles su treniruokliais, sutvarkytas upių pakrantes su įrengtais paplūdimiais. Taip pat prašyta išlaikyti tradicinių medicinos punktų, švietimo, kultūros įstaigų tinklą, stiprinti jų bazę. Gyventojų  nuomone, daugiau dėmesio ir lėšų reikėtų skirti keliams tvarkyti, verslumui ugdyti, elektroninėms paslaugoms plėtoti.

A.Jasiūnienė pabrėžia, kad rajono plėtros gairės nustatytos demokratiškai – atlikus savivaldybės gyventojų apklausą, susitinkant su kiekvienos seniūnijos seniūnaičiais, bendruomenių lyderiais, verslininkais ir nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Taip  įsiklausyta, ko tikimasi, ko norima, kad rajone būtų geriau gyventi. „Mūsų mintys ir idėjos sutapo su rajono bendruomenės norais. Kadangi dažnai rengiame susitikimus, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, jaučiame rajono pulsą“, ‑– tvirtina merė.

Jau 2007–2013 m. laikotarpiu Pakruojo rajono savivaldybei pavyko sukurti sėkmingai funkcionuojantį rajono socialinių įstaigų tinklą, teikiantį paslaugas įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių rajono gyventojams. „Tai mūsų stiprioji pusė. Tačiau matome, kad ateinančiu laikotarpiu kai kuriose įstaigose vėl reikės pagerinti sąlygas ir infrastruktūrą“, – sako A.Jasiūnienė.

Pakruojis gali pasigirti ir senomis žemdirbystės tradicijomis, ir tuo, kad yra vienintelis rajonas Lietuvoje, kuriame išplėtota dolomito kasyba. Būtent šių sričių atstovai per praėjusį laikotarpį sugebėjo pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, pritraukti investicijų. Dolomito gamyklos diegia modernias technologijas, stato atsinaujinančios energijos jėgaines, ketina plėsti vėjo jėgainių parką. Pažangi žemdirbystė  ir moderni kasyba išlieka ir 2014–2020 m. laikotarpio prioritetu.

„Džiaugiamės Žemės ūkio ministerijos nuostata prioritetą teikti gyvulininkystei. Būtų naudinga, kad Pakruojis taptų stipriu ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės tradicijas turinčiu rajonu. Tuomet ne taip skaudžiai susidurtume su nedarbo problema kaimuose, – neabejoja A.Jasiūnienė.

Jos teigimu, Pakruojo rajonas – patogi vieta gyventi: čia galima grožėtis natūraliu lygumų kraštovaizdžiu, nėra transporto spūsčių, nereikia laukti eilėse, kol vaikas bus priimtas į darželį, džiugina rajono abiturientų pasiekimų rodikliai, ranka pasiekiamos Šiaulių ir Panevėžio siūlomos pramogos ir kiti pranašumai.

A.Jasiūnienė teigia, kad visi savivaldybės žingsniai teigiamai paveikė gyventojų gyvenimo kokybę, sudarė palankesnes sąlygas kurti verslui. Juk sutvarkyta viešoji erdvė dažnai tampa traukos centru, o verslininkams atsiranda naujų galimybių.

Pavyzdžiui, atnaujinta Pakruojo dvaro sodyba vis labiau traukia ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų rajonų, netgi užsienio. Tai impulsas įvairioms paslaugoms plėstis, galimybė savo veiklą pristatyti smulkiesiems amatininkams ir tautodailininkams, rajono bendruomenei. Visai neseniai Pakruojo ir Radviliškio rajonų vietos veiklos grupių iniciatyva dvare įsikūrė amatų dvarelis, kuriame nuolat veikiančioje ekspozicijoje prekiaujama vietos amatininkų dirbiniais, planuojama rengti įvairias edukacines programas.

Vis dėlto, pašnekovės įsitikinimu, nei infrastruktūros plėtra, nei pastatų modernizavimas ar įgyvendinti kelių rekonstrukcijos projektai nebus vertingi, jei neliks kam jais naudotis. Didžiausia rajono vertybė – žmonės. Savivaldybė didžiuojasi išlaikiusi kultūros įstaigų, bibliotekų tinklą. Pasiektas puikus rodiklis – šiemet Dainų šventėje dalyvavo net 13 Pakruojo rajono kolektyvų.

Kam nepatinka meninė saviraiška, savo jėgas ir išmintį gali skirti visuomeniniam darbui – rajone veikia įvairios nevyriausybinės organizacijos. Taip pat daug sportinių organizacijų, klubų, draugijų. Merė džiaugiasi ir savo sodybas puoselėjančiais rajono gyventojais – kasmet jų vis daugiau. Malonu, kad, suprasdami bendruomeniškumo svarbą, renginiams, vienijantiems rajono žmones ir reprezentuojantiems rajoną, organizuoti lėšų skiria verslo atstovai.

„Siekdami, kad Pakruojyje būtų saugu ir patogu gyventi kiekvienam, stengiamės sukurti sąlygas ir žmonių saviraiškai, organizuoti įvairius gyventojų poreikius tenkinančius renginius, pagerbti nusipelniusius, pasidžiaugti visų pasiekimais“, – pokalbį užbaigia Pakruojo rajono savivaldybės merė A.Jasiūnienė.