Ignalinoje įgyvendintas kompleksinės renovacijos modelis tapo sektinu pavyzdžiu visoje valstybėje.

Apie Ignaliną, kuri baigia renovuoti visus mieste esančius kiaurus daugiabučius, sklando legendos. Renovacijos čempionę bando vytis kitos savivaldybės, tačiau pirmoji startavusi ir savo kailiu išbandžiusi naują renovacijos modelį Ignalina – nepavejama. Modelis jau tapo visoje šalyje įgyvendinama valstybine daugiabučių namų renovacijos programa, o Ignalina kitąmet bus renovavusi 90 iš 120 energiškai neefektyvių miesto daugiabučių, kurių iš viso mieste – apie pusantro šimto. Dar penki namai atnaujinti Vidiškių gyvenvietėje, septyni mediniai daugiabučiai – Dūkšte.

Maža to, renovuoti beveik visi miesto visuomeniniai pastatai – mokyklos, ligoninės, globos namai, kultūros centras, stadionai ir aikštynai. Atnaujintos gatvės, įrengtos naujos centralizuotų vandentiekio ir šilumos sistemų trasos, šilumos punktai. Visa tai – ne vienų metų darbas, pradėtas dar gerokai prieš dešimtmetį pirmiausia nuo biokuro katilinių statybos. Todėl ir šilumos kaina rajone – viena mažiausių Lietuvoje, vidutiniškai siekianti 18,7 ct/kWh.

Taigi Ignalinoje, galima sakyti, nuo pradžių iki galo įgyvendintas išsvajotos kompleksinės renovacijos modelis, pradedant santykinai nebrangiu vietiniu kuru ir šiluma, geromis trasomis, kuriomis ta šiluma keliauja į šiltus ir taupius daugiabučius. O aplink juos – tvarkingi šaligatviai ir gatvės, skverai ir miesto aikštės.

Turėjo gerą startą

Vis dėlto naujasis Ignalinos rajono savivaldybės meras, buvęs vicemeras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės vairą perėmęs iš ilgamečio rajono mero Bronio Ropės, šiam tapus europarlamentaru, pokalbį su “Veido” žurnaliste pradeda nuo nuoskaudos, kad ignaliniečių triūsas renovacijos dirvonuose dažnai sąmoningai ar ne yra menkinamas.

“Žmonės klaidinami, kad Ignalinoje įgyvendinama kažkokia išskirtinė programa, todėl renovacija gyventojams kainuoja kur kas mažiau nei visur kitur Lietuvoje. Iš tiesų, buvo tokia Probleminių teritorijų programa, pagal kurią parama renovacijai siekė iki 85 proc. Tačiau ji buvo įgyvendinama 14-oje šalies probleminėmis laikomų savivaldybių, tarp jų – ir Ignalinos. Pagal ją gavę 6,5 mln. Lt, atnaujinome 15 daugiabučių Ignalinoje ir vieną – Didžiasalyje. Tačiau šis puslapis jau užverstas ir dabar namus renovuojame panašiomis sąlygomis kaip ir visa Lietuva. Tik šalia 40–60 proc. siekiančios įprastos valstybės paramos papildomai mums skiriama iki 15 proc. paramos iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Kaip ir Visagino, kur kol kas nerenovuota nė vieno, bei Zarasų, kur atnaujinami devyni daugiabučiai, savivaldybių gyventojams. Todėl vidutiniškai valstybės parama siekia apie pusę renovacijos projekto kainos ir nėra reikšmingai didesnė nei visoje šalyje”, – pabrėžia H.Šiaudinis.

Antra vertus, milžiniška probleminių teritorijų programos parama padarė didžiulį efektą, nes žmonės pamatė, kaip nušiurę, kiauri daugiabučiai virto šviesiais ir šiltais namais, už kurių šildymą reikia mokėti perpus mažiau (už trijų kambarių buto šildymą per mėnesį – maždaug 100–150 Lt), o visa renovacijos kaina siekia nuo 4 iki 6 tūkst. Lt.

“Miestelis mažas – vieni kitų sąskaitas puikiai žino, kalbos sklinda greitai. Todėl, kai prieš keletą metų atsirado galimybė pasinaudoti daugiabučių namų modernizavimo programos JESSICA parama, savivaldybėje jau turėjome ilgą sąrašą daugiabučių, kuriuos gyventojai norėtų atnaujinti”, – pasakoja Ignalinos rajono meras.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.