Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad Drąsiaus Kedžio dukters teises pažeidžia tiek Garliavoje susirinkusi minia, tiek mergaitės seneliai.

Po Generalinėje prokuratūroje surengto pasitarimo kontrolierė sakė, kad laikinoji mergaitės globėja privalo užtikrinti mergaitės saugumą.

“Pažeidimų yra (…). Mergaitė turi būti saugi tuose namuose, kuriuose yra. Laikinoji globėja turi užtikrinti saugumą, kad jai nedarytų neigiamos įtakos žmonės, esantys prie namų, kad mergaitė turi teisę laisvai judėti su globėja, su artimaisiais žmonėmis, nesvarbu, kokiu tikslu, bet vis vien turi teisę išvažiuoti”, – žurnalistams sakė E.Žiobienė.

Per pasitarimą prokuratūroje teisėsaugos institucijų ir vaiko teisių apsaugos įstaigų atstovai, anot kontrolierės, kalbėjo apie tai, kaip tinkamai rengti vaikų apklausas, kaip turėtų elgtis vaikų atstovai ir kokia įranga turėtų būti naudojama apklausų metu, kaip paruošti psichologus darbui su vaikais. Kontrolierė tikino, kad pasitarimo metu apie konkrečias bylas nekalbėta.

Pasak E.Žiobienės, D.Kedžiui paviešinus įrašus, kuriose esą fiksuoti mergaitės liudijimai apie galimus seksualinio pobūdžio veiksmus, galėjo būti pažeistos jos teisės. Kontrolierės teigimu, netinkamai elgėsi ir mergaitės seneliai, leidę tiek žurnalistams, tiek miniai kalbinti mergaitę, ją filmuoti.

“Aš galvočiau apie vaiko ateitį, kas bus po to, ir kokią įtaką turės tos informacijos platinimas. Lygiai taip pat, šių dienų situacijoje, kai minia stovėjo prie Kedžių namų, aš pati kalbėjau su močiute, ir tikrai labai nuoširdžiai prašiau jos, kad ji neleistų filmuoti mergaitės. Tuo metu globėja buvo ligoninėje, mama iš esmės tuo metu neaugino dukters, vadinasi, artimieji giminaičiai turėjo užtikrinti, kad mergaitė nebūtų filmuojama ir nebūtų klausinėjama, ir ne tik kamerų, bet ir tų žmonių, kurie buvo už tvoros”, – sakė E.Žiobienė.

Pasak kontrolierės, numatyti mergaitės susitikimai su mama bei su psichologu turi būti užtikrinami.

“Minia, stovinti prie namų, neturėtų teisės tikrinti dokumentų, pavyzdžiui, kai atvažiuoja vaiko teisių tarnyba – patikrina jų dokumentus ir leidžia arba neleidžia įeiti į namus”, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

E.Žiobienė tvirtino, kad šiuo atveju teisinių žingsnių dėl giminaičių veiksmų turėtų imtis savivaldybės vaiko teisių tarnyba, ištirdama situaciją ir nubausdama galimus pažeidėjus, kreipdamasi į teismą, ar netgi apsvarstydama dar kartą laikinosios globos klausimus. Kontrolierės nuomone, seneliai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn.

E.Žiobienė taip pat sakė, kad į jos vadovaujamą įstaigą kreipėsi kriminalinės policijos atstovai dėl galimų grėsmių mergaitei.

“Mane nustebino, mes gavome kriminalinės policijos biuro raštą, prašė mus įvertinti grėsmes (…). Mano supratimu, jei mergaitei yra nesaugu, jai turėtų būti skirta apsauga”, – sakė E.Žiobienė.

Anot Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Zenono Buroko, sprendimą dėl galimos apsaugos mergaitei skyrimo turėtų priimti generalinis prokuroras ir policijos generalinis komisaras.

Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė Vincė Vaidevutė Margevičienė tvirtino, kad didžiulis dėmesys gali turėti išskirtinės neigiamos įtakos mergaitei, esą jai gali net tekti keisti pavardę.

Politikė sakė, kad kartais savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos neturi tinkamos kompetencijos atstovauti vaikui, jam padėti.

Anot Seimo narės, Socialinių reikalų ir darbo komitete ketinama apsvarstyti tiek Kauno rajono, tiek Kauno savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą, nors ji pabrėžė, kad tai nėra itin prastai dirbančios įstaigos – esą yra ir problematiškesnių.

Parlamentarė kaip problemą išskyrė ir tai, kad Lietuvoje nėra vien